Tačiau praėjus keleriems metams dovana gali tapti finansine našta - reikia mokėti ne tik metinius administravimo, bet ir pinigų išgryninimo, kortelės atnaujinimo mokesčius. Kai kurie mokesčiai yra nepagrįstai dideli, pastebėjo Lietuvos Banko vadovas Vitas Vasiliauskas.
Portalas lrytas.lt apskaičiavo, kiek gali kainuoti banko kortelė trejiems metams – laikotarpiui, kuriam dažniausiai išduodamos populiariausios debetinės kortelės.
Beveik visų bankų klientai už tai, kad naudojasi kortele ir bent kartą per savaitę išsigrynina pinigų bankomatuose, per trejus metus sumoka 200-250 Lt, t. y. 65-85 Lt per metus, 5,5-7 Lt per mėnesį arba 20-24 centus per dieną.
Situacija - panaši kaip ir visur Europoje
Rugsėjį atliktas Lietuvos banko tyrimas parodė, kad komerciniai bankai per 2011 metus iš pinigų tvarkymo ir pervedimo operacijų gavo apie 482 mln. litų pajamų, jos išlaidas viršijo 53 mln. litų.
Didelę pajamų dalį suneša pinigų išgryninimas - lietuviai vis dar yra pratę visur atsiskaityti grynaisiais pinigais. Lietuvos Banko vadovas V. Vasiliauskas teigė, kad dideli mokesčiai už pinigų išgryninimą yra bankų taktika - esą jie suinteresuoti, kad žmonės daugiau atsiskaitytų kortelėmis ir mažiau - grynaisiais pinigais.
„Faktas tas, kad operacijos grynaisiais pinigais bankams yra labai nuostolingos. Kai kurie bankai yra orientuoti į verslą, žmonių aptarnavimas jiems neša nuostolius. Pavyzdžiui, SEB yra daugiau verslo bankas. Keldami įkainius jie tiesiog nori, kad žmonės neitų į banko skyrius, nes tai didina nuostolius ir blogina banko finansinius rezultatus“, - kalbėjo V. Vasiliauskas parlamento Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje spalio pradžioje.
Tai, kad bankai „baudžia“ klientus už grynųjų pinigų išėmimą, pastebėjome ir tyrimo metu. Banko, kuris netaiko grynųjų pinigų išėmimo mokesčio, kortelės išlaikymas kainavo bene 3 kartus pigiau nei kitų bankų.
Pačiam V. Vasiliauskui Lietuvoje užkliuvo tik pinigų pervedimai eurais - jie esą pernelyg brangūs. Kitos paslaugos - neišsiskiria iš ES vidurkio.
„Kai kuriais atvejais įkainiai pagrįsti, kai kuriais nepagrįstai maži, kai kuriais per dideli, pavyzdžiui, už pervedimus eurais. Bet apskritai Lietuvos bankų verslo modelis neišsiskiria iš Europos Sąjungos vidurkio. Mūsų šalyje bankai neplėšikauja labiau nei kitose šalyse”, – tvirtino Lietuvos banko vadovas.
Specialistai pataria įkainiais domėtis savarankiškai
Kalbinti Bankų ir vartotojų tarybos nariai debetinių kortelių savininkams patarė viskuo domėtis ir skaičiuoti – geriau jau pavargti ieškant informacijos, nei po kelerių metų pastebėti netikėtai išaugusias išlaidas.
„Patarčiau paprašyti banko darbuotojų surašyti visus mokesčius, kiek kainuos viena ar kita kortelė. Pavyzdžiui, nurodyti metinius aptarnavimo mokesčius, atnaujinimo mokestį, pavedimų Lietuvoje, užsienyje mokesčius, pinigų išgryninimo mokestį.
Reikia įvertinti, ar kortelė suteikia kokią papildomą naudą, pavyzdžiui, nuolaidų. Bankas tokią informaciją privalo suteikti. Gavę duomenis, galėsite juos palyginti ir pasirinkti tą banką, kuriame mokesčiai yra mažesni.
Jei planuojate imti kreditinę kortelę, būtinai pasidomėkite, per kiek laiko turite grąžinti pinigus bankui ir kokios yra palūkanos.
Kreditinės kortelės taip pat turi savo aptarnavimo mokesčius“, - patarė Bankų ir vartotojų tarybos narė Daiva Ušinskaitė-Filovienė.
Pastebėjus, kad netenkina esama padėtis, visuomet galima išmėginti kito banko paslaugas. Neverta kentėti vien dėl to, kad taip įprasta.
„Žmonėms reikia būti ryžtingiems ir nesitaikstyti su esama padėtimi. Nes ir tie 10 litų per mėnesį po metų pavirsta nemažomis sumomis. Be to, kai kurios kredito įmonės pigiau daro pavedimus, kuriasi alternatyvios pervedimų firmos“, - sakė Bankų ir vartotojų tarybos narys Rūtenis Paukštė.
Už ką mes mokame bankams?
Bankininkai sako, kad mokėjimo kortelės jau seniai nebėra vien tik atsiskaitymo priemonė. Beveik visos jos savininkui sukuria papildomą vertę – vienos suteikia nuolaidas viename ar kitame prekybos centre ar degalinių tinkle, kitos papildomai apdraudžia kortelės savininką ir jo šeimą kelionėse ar leidžia tam tikrą laikotarpį be palūkanų naudotis kreditu.
„Svarbu suprasti, kad mokamoji kortelė yra ne tik stačiakampis plastiko gabaliukas, bet sudėtingas technologinis gaminys, apimantis didžiulę atsiskaitymo infrastruktūrą visame pasaulyje bei teikiantis daug papildomų paslaugų.
Metiniai, mėnesiniai ar kiti mokesčiai už mokamąją kortelę yra skirti padengti bankų patiriamas sąnaudas mokamąją kortelę išleisti bei ją aptarnauti“, - aiškino DNB banko produktų plėtros departamento vadovo pavaduotojas Žilvinas Milerius.
Už savo pinigus vartotojas gauna ne tik papildomų paslaugų, bet ir saugumo garantiją.
„Lietuvoje yra gerai išplėtota bankomatų infrastruktūra, todėl žmogus gali pasiimti grynųjų pinigų bet kuriuo jam patogiu metu.
Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad pametus kortelę pinigai, esantys mokamojoje kortelėje, lieka saugūs. Kortelę kai kuriuose bankuose įmanoma dar ir papildomai apdrausti.
Tuomet kortelės savininkas gauna garantiją, kad dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų praradus kortelėje turėtus pinigus, jie bus sugrąžinti“, - sakė Ž. Milerius.
"Manome, kad šis bankų įkainių palyginimas neatspindi realybės. Absoliučia dauguma atvejų gyventojai kasdieninėms reikmėms naudojasi kortele to banko, į kurį jie gauna savo reguliarias pajamas – atlyginimą, stipendiją, socialinę išmoką pensiją ar pan. už kurią netaikomas išdavimo ir metų mokesčiai", - pastebi SEB banko Ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas.
Anot jo, tokiu atveju gyventojas nemoka jokių standartinių mokesčių, nes gyventojo darbdavys, mokslo įstaiga ar kita institucija, pervedanti į jo sąskaitą lėšas yra su banku sudaręs sutartį, pagal kurią jokie su mokėjimo kortele susiję mokesčiai gyventojui nėra taikomi.
"Jam nekainuoja nei kortelės išdavimas, nei jos pratęsimas, netaikomi jokie metų mokesčiai, nekainuoja ir bankomate pasiimti iki 3,5 tūkst. litų grynųjų pinigų kas mėnesį. Tokiu atveju gyventojo išlaidos per trejus metus gali būti lygios ir 0 litų (išskyrus atvejus, kai jis pameta kortelę ir ją blokuoja, viršija nemokamą pinigų pasiėmimo bankomate limitą, naudojasi kito banko tinklo bankomatu ir pan.)
Tiems, kas negauna reguliarių pajamų į banką, tačiau nori naudotis palankesnėmis nei standartinės sąlygomis, bankas siūlo paslaugų planus, pavyzdžiui, planą „Sumanu“, kuris kainuoja 5 litus per mėnesį. Pagal šį planą naudojantis ta pačia „Maestro“ mokėjimo kortele per 3 metus reikėtų sumokėti 180 litų, tačiau toks gyventojas už šią kainą gauna ne tik mokėjimo kortelę, kuriai netaikomi jokie kiti mokesčiai, bet ir visą kasdienių paslaugų paketą", - aiškina A. Žilinskas.
SEB banko Ryšių su žiniasklaida vadovas pabrėžia, kad tokiu atveju klientas per mėnesį gali atlikti neribotą skaičių pinigų pervedimų litais internetu į visas sąskaitas SEB banke, penkis kartus pervesti pinigus litais internetu į sąskaitas kituose Lietuvoje registruotuose bankuose.
"Be to, jis gauna elektroninį slaptažodžių generatorių (įprasta kaina 29 Lt), kiekvieną mėnesį gali nemokamai pasiimti arba iki 3,5 tūkst., arba iki 5 tūkst. litų iš SEB ir DNB bendram tinklui priklausančių bankomatų. Į tą pačią kainą įskaičiuojama galimybė gauti banko SMS žinutes apie sąskaitų pokyčius ir likučius (įprastai SMS žinutės kaina 0,30 Lt), gyventojui netaikomas standartinis mėnesio banko sąskaitos tvarkymo mokestis", - aiškina banko atstovas.
Beveik visų bankų klientai už tai, kad naudojasi kortele ir bent kartą per savaitę išgrynina pinigus bankomatuose per trejus metus, sumoka 200-250 litų. Kiek tai yra? 65-85 Lt per metus. 5,5-7 Lt per mėnesį. 20-24 centai per dieną.
Tai kiek kuri kortelė kainuoja?
Lrytas.lt eksperimentas (skaičiavimo metodas pateiktas paskutinėje pastraipoje) parodė tokius rezultatus:
• lrytas.lt įsivaizduojamam vartotojui brangiausia atsiėjo SEB banko kortelė*. Už ją klientas per trejus metus paklojo 246 Lt. Šiame banke – vienas didžiausių kortelės administravimo mokesčių (20 Lt per metus), taip pat 30 Lt bauda „apdovanojami“ klientai, pametę seną kortelę (įkainius galite pažiūrėti čia).
Toliau bankai rikiuojasi šitaip:
• DNB bankas – 234 Lt per trejus metus. Šis bankas išsiskiria tuo, kad kortelės administravimo mokestis yra mokamas ne kas metus, o kas mėnesį (įkainius galite pažiūrėti čia).
• „Ūkio“ bankas – 231 Lt per trejus metus. Šiame banke brangiausia gauti naują kortelę – tai kainuos 15 Lt (įkainius galite pažiūrėti čia).
• „Danske“ bankas – 221 Lt per trejus metus (įkainius galite pažiūrėti čia).
• „Nordea“ bankas – 216 Lt per trejus metus (įkainius galite pažiūrėti čia).
• „Swedbank“ bankas – 77 Lt per trejus metus. Tokį skaičių lėmė tai, kad tik šiame banke nėra nuskaičiuojamas 1 Lt banko mokestis už grynųjų pinigų išėmimą iš bankomato – nebent išimama didesnė nei 5 tūkst. litų sumą vienu metu (įkainius galite pažiūrėti čia).
* Šis skaičiavimo būdas nebūtinai reiškia, kad tiek už banko paslaugas mokės kiekvienas vartotojas. Kadangi kitiems vartotojams gali būti įdomios visai kitokios paslaugos nei grynųjų pinigų išėmimas, visus duomenis galima palyginti Lietuvos banko svetainėje, kur nurodomi mažiausi visų paslaugų įkainiai.
Kaip mes skaičiavome?
Norint palyginti buvo pasirinkta viena iš populiariausių Lietuvoje „Maestro“ debetinė kortelė.
Ji išduodama visuose didžiuosiuose šalies bankuose: SEB, DNB, „Swedbank“, „Danske“, „Nordea“ ir Ūkio banke.
Siekiant išsiaiškinti, kuri kortelė klientui kainuoja daugiausia, buvo sudedamas kortelės išdavimo mokestis, jos pakeitimo nauja mokestis bei trejų metų kortelės administravimo mokesčiai.
Taip pat pridėtas mokestis už grynųjų pinigų išsiėmimą iš bankomato - įsivaizduojamas kortelės savininkas kiekvieną savaitę „pasinaudodavo“ bankomatu ir išsiimdavo apie 200 Lt grynųjų pinigų.
Toks dažnas naudojimasis bankomatu pasirinktas dėl to, kad iki šiol nemaža dalis gyventojų mokėjimo kortelę daugiausia naudoja vien tik išsiimant grynuosius pinigus - išgryninama apie 80 proc. kortelėje esančių pinigų.
