Neseniai tinklalapis BusinessInsider.com paskelbė 25 įdomiausius šių metų pastatus pasaulyje. Bent vienas Lietuvos architektų kūrinys jame nepadarytų gėdos mūsų šaliai.
Lrytas.lt pateikia penkis geriausius šiemet Lietuvoje įgyvendintus projektus. Beveik visus juos sieja tai, kad bent jau architektūriniai konkursai šiems pastatams buvo skelbti dar tuomet, kai šalyje statybos klestėjo.
Prestižiniam tarptautiniam Mies van der Rohe architektūros konkursui Lietuvos architektų sąjunga pateikė du šiemet iškilusius pastatus - Vilniaus universiteto biblioteką ir naująjį Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarybos pastatą.
Tradicinėje kas dvejus metus rengiamoje šalies architektūros parodoje-konkurse „Žvilgsnis į save“ taip pat buvo paminėti ir įvertinti iš konteinerių pastatytas rekreacinis kompleksas prie Kuršių marių „Svencelė“, renovuotas „Pirklių klubas“ Vilniuje, Poezijos parkas Marijampolėje.
„Paleko ARCH studijos“ suprojektuota Vilniaus universiteto biblioteka - akį traukiantis netikėtų plastiškų formų, trijų tūrių pastatas, įsispraudęs šalia pušyno, – lyg kontrastas seniesiems sovietmečiu statytiems universiteto korpusams. Pastato architektas Rolandas Palekas tvirtina, kad šis pastatas bus ryškus ženklas, pabrėžiantis knygų šventovės ir kultūros centro reikšmę.
Studijos „Laimos ir Ginto projektai“ architektai, projektuodami Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarybos pastatą Antakalnyje, galvojo apie žmogiškąjį faktorių. Pastatas atviras aplinkai, demonstruoja betarpišką ryšį su ja.
Įstiklintos sienos į upę, vaizdas į ją padeda darbuotojams atsipalaiduoti nuo
intensyvaus darbo. Užkasta žemesnė pastato dalis, apželdintas stogas sukuria
kalvos iliuziją ir nenutraukia aplinkinių pastatų ryšio su upe.
Studijų „Andrė Baldi“ ir „Aketuri architektai“ kūrinys - konteinerių gyvenvietė su gatvėmis, kavine, parduotuvėmis ir net mokykla. Sunku patikėti, kad tai pagaliau vyksta ir Lietuvoje, prie Kuršių marių, Svencelėje.
Jaunatviškas, inovatyvus architektūrinis-urbanistinis sprendimas itin dera su „Svencelės“ veiklos koncepcija – tai elementaraus komforto vasaros apgyvendinimo kompleksas jėgos aitvarų sportininkams bei vieta įvairiems neformaliems renginiams, vykstantiems už 20 metrų nuo Kuršių marių kranto.
Vilniaus „Pirklių klubas“ turėtų tapti pavyzdžiu, kaip reikia rekonstruoti senus pastatus. Dabar tai vienas moderniausių, aukščiausios klasės biurų pastatų Vilniuje, kuriame architektų studija „Hackel-Kaape Architekten Hamburg-Vlnius“ sugebėjo išsaugoti kvapą gniaužiančias autentiškas puošybos detales.
Poezijos parkas Marijampolėje – dar vienas unikalus projektas, tik šį kartą ne statinių, o kraštovaizdžio architektūroje.
Poezijos parko teritorija labai svarbi formuojant Marijampolės miesto įvaizdį ir
miestelėnų poilsiui. Šešupės upė ir Javonio upelis – parko elementai, kuriantys
poeziją. Parką projektavo studija „Laimos ir Ginto projektai“.
Tai penki įspūdingiausi ir įdomiausi šiemet Lietuvoje įgyvendinti projektai, sulaukę ir užsienio specialistų įvertinimų - „Žvilgsnio į save“ komisijoje geriausius projektus apžiūrėjo ir vertino danas, latvis bei estas.
„Lietuvos architektai tikrai gali konkuruoti pasaulyje ir juos dažnai labiau vertina užsienyje nei mūsų šalyje. Lietuvoje teisinė aplinka visiškai nepalanki tam, kad architektai ne tik projektuotų statinius, bet ir kurtų aplinką.
Kitose šalyse kultūros politika nukreipta į aplinkos tobulinimą. Darni specialistų sukurta aplinka – tarsi šalies vizitinė kortelė. Tuo didžiuojasi tokios šalys, kaip Danija ar Olandija. O Lietuvoje architektūros politika net neįtraukiama į kultūros sferą“, - sakė Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas.
Anot jo, Lietuvoje labai daug aukšto lygio architektų ir konkurencija tarp jų nemaža. Iš tiesų egzistuoja šiokia tokia trintis tarp senbuvių ir jaunosios architektų kartos. Jaunimas - labai iniciatyvūs ir gabūs žmonės.
„Deja, patys gabiausi išvažiuoja į Vakarus. Blogiausia, kad ne dėl pinigų, o dėl to, kad ieško galimybių realizuoti save, savo idėjas, nes Lietuvoje nemato galimybių“, - sakė G. Blažiūnas.
Trys iš penkių geriausių šių metų projektų yra visuomeniniai. Juos vienija tai, kad šių projektų konkursai buvo skelbiami per statybų bumą. Tuomet visuomeniniuose konkursuose dalyvaudavo dvi-trys architektų grupės, nes kiti ir taip turėdavo darbo.
„Sakyčiau, kad mums labai pasisekė, jog Vilniaus universiteto bibliotekos konkurse buvo vos du dalyviai ir nugalėjo R. Paleko studija. Ji įgyvendino vieną geriausių projektų Lietuvoje per visą istoriją.
Dabar viešuosiuose konkursuose susirenka 30-50 dalyvių. Kai kurių projektai - tikrai abejotinos vertės, o kadangi projektavimo darbų kaina yra svarbiausias rodiklis, lemiantis konkurso nugalėtoją, kyla didelė rizika išsirinkti pigų ir prastą projektą“, - aiškino G. Blažiūnas.
Vilniaus universiteto biblioteka G. Blažiūnui - neabejotinai geriausias šių metų projektas.
„Mane taip pat labai džiugina Poezijos parkas Marijampolėje – vien jau dėl to, kad tai, ko gero, pirmas įgyvendintas kraštovaizdžio projektas Lietuvoje per pastaruosius 20 metų“, - sakė Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas.
