Iš pirmo žvilgsnio gana juokingai atrodanti situacija, kai vyras blaškosi po bankų filialus tikėdamasis išsikeisti kibirą centų, galiausiai pasirodė esanti gana rimta problema.
Vienintelis nemokamai šią paslaugą uostamiestyje teikiantis Lietuvos banko Klaipėdos filialas nuo šeštadienio visam laikui užvers duris. Negana to, ir jis pirmadienį negalėjo priimti iš vyriškio baltų centų, nes dėl didelio klientų antplūdžio sugedo centų skaičiavimo mašina. O kiti bankai tokio kiekio monetų neturi galimybės greitai suskaičiuoti.
Žardininkų gatvės rajone gyvenantis vyras pirmadienį, pasiėmęs visą kibirą centų, patraukė į artimiausią Medicinos banko Žardės klientų aptarnavimo skyrių ir buvo nemaloniai nustebintas, kad toks jo turtas niekam nereikalingas.
„Medicinos banke man pasakė, kad centų nekeičia. Tuomet nešinas centais nuėjau į Ūkio banką - ten irgi tokių paslaugų neteikia... O kai nuėjau į SEB banką, ten apskritai akis išplėtę į mane žiūrėjo tarsi į marsietį ir dievagojosi, jog niekada tokių paslaugų neteikė ir net jų kainoraštyje nėra numatyta mokesčio už tokią paslaugą“, - pasakojo pavardės nenorintis skelbti vyras.
Jis sakė girdėjęs, kad komerciniai bankai paprastai ima 4 proc. mokestį, tad mielai būtų tiek atseikėjęs, tačiau aplankytų bankų filialų darbuotojai į kalbas nesileido.
Iš tiesų, turint didesnį kiekį centų Klaipėdoje jais „atsikratyti“ yra gana problemiška. Daugelis komercinių bankų neturi specialių centų skaičiavimo mašinų, tad didesnių kiekių centų kratosi.
„Prisimenu šį klientą. Atsinešė pilną kuprinę baltų centų. Įsivaizduokite, kiek laiko užtruktume, jei juos skaičiuotume rankomis. Dėl kitų klientų patogumo negalime sau šito leisti. Tačiau tokią paslaugą mes tikrai teikiame, tik, žinoma, ne tokiais kiekiais. Komisinis mokestis - 4 procentai, minimaliai - 2 litai“, - situaciją komentavo Medicinos banko Žardės klientų aptarnavimo poskyrio vadybininkė.
Jai antrino ir Ūkio banko viešųjų ryšių atstovė Auksė Armonaitė-Glodienė. Pasak jos, turint tokį kiekį baltų centų protingiausia būtų vykti į artimiausią Lietuvos banko skyrių arba nedideliais kiekiais nešti į komercinius bankus. Jos duomenimis, Ūkio banke privatiems klientams monetų perskaičiavimo paslauga, neatliekant tolesnių operacijų, nėra teikiama. Pageidaujant monetas pakeisti į tos pačios valiutos kitus nominalus, privatiems ir verslo klientams taikomas 4 proc., bet ne mažiau kaip 4 Lt, mokestis.
„Mano žiniomis, nė vienas komercinis bankas neturi centų skaičiavimo mašinų, tad tam, kad rankomis būtų suskaičiuota, kiek kibire yra centų, ir dar juos surūšiuoti prireiktų labai daug laiko. Skyrius turėtų kuriam laikui užsidaryti. O juk dėl visiško tikslumo reikėtų dar kartą viską perskaičiuoti“, - tokia situacija A. Armonaitei-Glodienei atrodė gana juokinga ir absurdiška.
Be kita ko, ji akcentavo, kad didelius monetų kiekius prašančių perskaičiuoti privačių klientų pasitaiko retai - tai išskirtiniai atvejai, kadangi dauguma klientų išsikeičia arba išleidžia monetas, nelaukdami, kol jų prisikaups itin daug.
„Jau nekalbant apie tai, kad laikyti namuose tokį kiekį pinigų ne tik nesaugu, bet ir nepraktiška. Reikia priminti, kad bankuose grynųjų pinigų apdorojimai kainuoja gana brangiai“, - akcentavo banko atstovė.
Nusivylęs esama situacija klaipėdietis viename socialiniame tinkle kreipėsi į savo draugus, kad šie pasiūlytų variantų, kaip šią keistą problemą išspręsti.
Socialiniame tinkle užvirė karšta diskusija. Vieni siūlė jam atsiskaityti tais baltais centais „Iki“ parduotuvių „Bitučių“ kasose, kiti rekomendavo pasilikti šį turtą, kai prireiks sumokėti kuriai nors institucijai baudą, treti svarstė, kad protingiausia būtų paaukoti vargetoms - esą jie žinos, ką su tais centais daryti.
Anot Lietuvos banko atstovo viešiesiems ryšiams Mindaugo Mileškos, komerciniams bankams nėra privaloma priimti iš gyventojų centų. Jei jiems finansiškai apsimoka, jie gali tai daryti, bet nėra įpareigoti.
„Beje, buvo svarstoma idėja kai kurių centų monetas iš viso išimti iš apyvartos, pavyzdžiui, atsisakyti 1, 2, 5 centų monetų. Tačiau buvo darytos apklausos, kurios parodė, kad tik pusė Lietuvos gyventojų palaikytų tokią idėją. Kol nėra įvykęs visuomenės nuomonės lūžis šiuo klausimu, nuo tokių idėjų Lietuvos bankas susilaiko. Tačiau šių centų buvimas apyvartoje Lietuvos bankui, o, vadinasi, ir valstybei, brangiai kainuoja“, - komentavo jis.
Lietuvos banko duomenimis, 2012 m. spalio 31 d. apyvartoje buvo beveik 1,085 mlrd. įvairių nominalų apyvartinių monetų (jų suma - 232 mln. Lt, jos svėrė apie 2 192 tonas). Didžiausią visų monetų apyvartoje dalį sudarė 1 ir 2 centų monetos (atitinkamai 39 ir 21 proc.). Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai tenkantis litų ir centų monetų skaičius per metus padidėjo 6 proc. - iki 362 monetų, iš jų 142 vienetai - 1 cento monetos.
Baltų centų „rekordas“ priklauso Arūnui Valinskui
Lrytas.lt primena, kad 1999 metais prodiuseris ir laidų vedėjas Arūnas Valinskas ryžosi sumokėti baudą, kuri jam buvo skirta už melagingą pranešimą policijai apie visuomenei gresiantį pavojų. Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismas šiam pramogų verslo veikėjui skyrė 15 tūkstančių litų baudą.
A.Valinskas susitarė su teismo antstole Virginija Meškauskiene, kad baudą sumokės teismo antstolių kontoroje grynaisiais pinigais rugpjūčio 30 dieną. Sutartu laiku prie antstolių kontoros Vilniuje privažiavo automobilių kolona. Svarbiausia mašina - visureigis tempė aukso spalvos priekabą „Zubrionok“, kurioje žvilgėjo vieno, dviejų ir penkių centų monetos. 15 tūkstančių litų - iš viso 654 tūkstančiai monetų - svėrė 685 kilogramus.
Po valandą trukusios panikos antstolių kontora priėmė sprendimą. A.Valinskui buvo įteiktas raštas, kuriame teigiama: „Kadangi antstolių kontoroje nėra techninių galimybių suskaičiuoti, pasverti ir patikrinti autentiškumą tokio kiekio monetų, todėl priimti iš skolininko A.Valinsko 15 000 litų baudą monetomis banke „Hermis“.
Įspūdingas krovinys grįžo ten, iš kur išvažiavo - į A.Valinsko firmos biuro kiemą.
