Vilnonės kojinės pabrango. Sostinės ūkininkų turgelyje dailios, raštuotos vilnonės kojinės kainuoja apie 25 litus. Parduotuvėse, numegztos „Spartos” gamykloje, – apie 10 litų. Prieš metus ar kitus jų kaina buvo kone trečdaliu mažesnė.
Pernai pasaulio biržose trinktelėjusio vilnos kainų griaustinio aidas atsirito ir iki Lietuvos. Kaina pakilo, vilnos paklausa – irgi.
Viską kaipmat parduoda
Per 1300 juodgalvių veislės avių ir nė gramo išmestos vilnos? „Taip”, – linktelėjo Radviliškio rajone, Pavartyčių kaime, įsikūrusios bendrovės „Šeduvos avininkystė” vadovas Juozapas Mikutis.
Pasak jo, vilna akivaizdžiai atgavo paklausą. Nors ir ne tokią, kaip buvo sovietmečiu, kai karšėjai rikiuodavosi į eilę vos pradėjus kirpti avis, o vilnoniai drabužiai pasiekdavo Krasnojarsko kraštą.
„Ne taip seniai į sandėlius teko grūsti visą nukirptą vilną.
Buvome sukaupę bene penkerių metų atsargas. Bet šiuo metu perdirbėjai viską išperka, už neplautos vilnos kilogramą palikdami po 2,5–3 litus”, – sakė J. Mikutis.
Nors Šeduvos apylinkėse besigananti juodgalvių avių banda didelė, statyti plovyklos ar įsirengti karšyklos ūkis neketina.
„Šimtus kartų skaičiavome – neverta. Nesišvaistome investicijomis ten, kur jos neatsiperka”, – sakė J. Mikutis.
Molėtų rajone, Inturkės kaime, apie 2000 sufolkų veislės avių auginantis Giedrius Prakapavičius šiuos gyvulius nukirpo rugsėjį.
„Šiek tiek neparduotos vilnos dar liko, bet paprastai ji neužsiguli. Pernai ją visą nupirko Antanas Poška – jis pats velia milą ir gamina jurtas. Gal supirkėjai turi mažiau pinigų, kad dar ne viską išgraibstė?” – spėliojo 14 metų avis auginantis ūkininkas.
Plovykla – tik Belgijoje
„Lietuvos šiurkščiavilnių avių veislės vilna puikiai veliasi. Tai savybė, kurią itin vertina vėlėjai”, – sakė Baisogaloje esančio Gyvulininkystės instituto darbuotoja Rūta Šveistienė.
Instituto auginamose gyvulių bandose mekena ne viena dešimtis avių.
Anksčiau nukirpus avis jų vilną išsidalydavo žmonės ir ja užkaišydavo vėjo košiamus langus. Užtat pastaruoju metu viską nuperka vilnos karšimo ir jos gaminių bendrovė „Litwool”.
„Vilnos paklausa smarkiai išaugo, tačiau Lietuvoje labai sumažėjo jos perdirbėjų. Tėra keletas vilnos karšyklų ir verpyklų, o artimiausia plovykla išvis Belgijoje”, – sakė „Litwool” vadovas Algirdas Pupšys.
Tad avių augintojai plauna vilną patys kaip kuris išmano. Išplovę sukaršti ir siūlus suvyti patiki arba Prienų rajone besidarbuojančiam Augenijui Majui, arba veža į karšyklą Plungėje, arba į „Litwool” Ukmergės rajone.
„Įmonei sudėtinga konkuruoti su privačiais karšėjais. Mokesčiai mums gerokai didesni.
Be to, su verslo liudijimais dirbantys žmonės turi kitos veiklos. Jei nėra užsakymų vilnai karšti, imasi remontuoti automobilius ar spausti obuolių sultis”, – kalbėjo A.Pupšys.
Kainos kol kas nekrinta
Vilnos karšėjai už išplautą vilną šiuo metu moka 4–6 litus, o už 3 kilogramų svorio karšinio kuodelį prašo maždaug 75 litų. Vilnonių siūlų kilogramo kaina sukasi apie 30 litų.
Vilnos karšinius savo dirbiniams naudoja vėlėjai, kaip kamšalus – pagalvių ar žaislų gamintojai. Iš vilnos siuvamos ir žieminės antklodės.
Pasak A.Pupšio, prieš porą metų niekas į lietuvišką vilną nė nežiūrėjo. Viena vertus, čia nėra plovyklos. Tad kam tokią pirkti ir vargti, jei atvežtinės išplautos vilnos kilogramas kainuodavo 7 litus?
Bet šiuo metu šiurkštoka vilna kainuoja pustrečio karto brangiau nei 2010-aisiais, o švelnesnė – dar brangesnė.
„Šįmet vilnos kaina kaip buvo, taip ir liko kyboti aukštumose. Kol kas nematyti ženklų, kad ji atpigtų”, – sakė A. Pupšys.
