Formuojant pastatus bei kiemus išsaugoti senojo pastato puošybos elementai. Išliko ir penkiasdešimties metų parkas, pavasariais pražįstantis kaštonų žiedais. Terasos bei balkonai leidžia laisvalaikio valandėlėmis mėgautis žaluma būnant vos dešimt minučių nuo sostinės centro. Gyventojų patogumui, į kai kuriuos būstus galima patekti tiesiai iš garažo ar vidinio kiemo.
Be to, projekto autoriai siekia padėti gyventojams efektyviai naudoti energijos išteklius, atsižvelgiant į individualius poreikius. Gyventojai naudosis individualia „protingo namo“ energijos apskaitos sistema. Autonominis šildymas leidžia pasirinkti, kada pradėti bei baigti šildymo sezoną. Numatyta galimybė turėti židinį. Bendrųjų patalpų apšvietimui sumontuotos saulės baterijos.
„Ateities miesto“ ekspertų komentarai
Evaldas Savickis, BREEAM tarptautinis vertintojas
Vertinami kriterijai: sveikata ir gyvenimo kokybė
Šio projekto kūrėjai skyrė daug dėmesio vidaus aplinkai, komfortiškam žmonių gyvenimui ir darbui, todėl projektas vertinamas labai palankiai. Suprojektuoti dideli vitrininiai langai, pro kuriuos atsiveria vaizdai į suformuotas žaliąsias zonas (skverus, medžius, apželdintus kiemelius), suteikia galimybę pailsinti akis ir mėgautis gražiu vaizdu, taip sumažinant akių skausmo riziką ir vidinės aplinkos monotoniją.
Stogo langai užtikrina pakankamą natūralios dienos šviesios patekimą į patalpas komfortiškam gyvenimui ir darbui užtikrinti. Vystomo projekto sienų ir kitų atitvarų šiluminė varža atitinka minimalius LR STR reikalavimus, tačiau neužtikrina aukšto energetinio efektyvumo lygio. Projekto plėtotojai taip pat dėmesį skyrė komfortiškai patalpų temperatūrai vasaros metu – numatyta sumontuoti stoginiai oro kondicionieriai patalpų vėsinimui.
Gyventojų patogumui yra įdiegta „protingo namo“ sistema, kuri leidžia stebėti ir kontroliuoti visų energijų (elektros, šilumos, vandens) sunaudotą kiekį – tai labai efektyvi priemonė užtikrinanti komfortišką gyvenimą ir suteikianti didelį išskirtinumą projektui. Suprojektuotos terasos, balkonai ir žaliosios zonos uždaruose kiemeliuose suteikia gyventojams privatumo ir galimybę pakeisti aplinką.
Aukščiausiam tvaraus pastato įvertinimui trūksta visai nedaug: priemonių, kurios apsaugotų nuo tiesioginių saulės spindulių ir patalpų perkaitimo, kokybiškos apšvietimo sistemos, aukštesnių akustinių rezultatų ir parinktų aplinkai draugiškų vidaus apdailos medžiagų. Visai tai jau priklauso nuo būsimų gyventojų, kurie ir baigs formuoti savo būsto vidaus klimatą.
Valdas Lukoševičius, energetikos ekspertas
Vertinamas kriterijus: energetinis efektyvumas
Šildymas – grindinis, panaudojant gamtinių dujų kondensacinius katilus – gana efektyvus, tačiau naudojamas iškastinis kuras ir CO2 išmetimai reikšmingi. Žemi vietiniai kaminai plius miesto tarša yra aplinkosauginiai trūkumai.
Taip pat trūkumų energetiniu ir aplinkosaugos požiūriu tu ir planuojami naudoti elektriniai katilai, nes patiriami didžiuliai energijos gamybos ir persiuntimo nuostoliai. Saulės kolektorius tikslingiau panaudoti karšto vandens ruošimui. Planuojama elektros gamyba apšvietimui saulės elementų pagalba kažin ar pasiteisins ekonominiu požiūriu ir sunku tikėtis, kad bus įgyvendinta.
Vaiva Deveikienė, kraštovaizdžio architektė
Vertinami kriterijai: urbanistika ir žemės panaudojimas
Objektas „Loft Town“ vertintinas ypač palankiai dėl sėkmingos teritorijos konversijos, taršią aplinką paverčiant netaršia. Teritorija išvaloma ir, tikėtina, kad bus sukurta didelė nauja pridėtinė ekologinė vertė. Įgyvendinama priklausomųjų želdynų norma.
Aplinka projektuojama išsaugant esamus želdinius, sukuriant originalias vidines žaliąsias erdves. Parengtas aplinkos tvarkymo planas ir numatyta priežiūra. Nauja dominuojanti objekto paskirtis (gyvenamoji) atitinka gretimų kvartalų multifunkcines vystymo tendencijas. Objektas racionaliai integruojamas į esamą miesto infrastruktūrą.
Tadas Kastanauskas, ekologas
Vertintas kriterijus: ekologija
Aplinkos problemos tiesiogiai pasireiškia pernelyg tankiai užstatant teritoriją. Dažnai miesto pakraščiuose esantys dideli rekreaciniai kraštovaizdžio plotai naudojami išsiplėtusioms gyvenvietėms bei transporto magistralėms. Tokie projektai kaip „Loft Town“ yra puikus pavyzdys, kaip vystyti miestą jo neplečiant.
Lietuvoje net labai ieškant sunku rasti konversijos projektų. Juo labiau tokių, kur būtų pasirenkamas nedidelis užstatymo intensyvumas, maksimaliai išsaugomi sklype esantys želdynai ir įrengiamos erdvios žaliosios ir poilsio zonos.
Įvertinkime ir projekto iniciatorių pastangas maksimaliai išvalyti buvusią gamybinę teritoriją dalį grunto pakeičiant nauju bei siekį bent jau bendrųjų patalpų apšvietimui naudoti saulės elementus, taip pat atsargius pamąstymus apie galimybę įrengti gyventojams elektromobilių įkrovimo punktus.
Nepaisant visų „už” ir „prieš” stovyklų, diskutuojant, ar gerai gyventi buvusioje gamykloje, šiandien turime patrauklų, „kitokį“ konversijos projektą.
