Prieš dvejus metus beveik 11 hektarų apleistame sklype Kauno savivaldybės taryba palaimino modernaus sporto centro lengvaatlečiams ir kitų sporto šakų atstovams viziją.
Tačiau nė nepradėtas įgyvendinti projektas – įšaldytas, seno stadiono likučiai dūla, sporto miestelio idėją jau keletą metų skandina teismų procesai.
„XXI amžiaus stadionas“ – šaiposi studentai iš mokyklų apsuptyje sunykusio ir apleista dykra virtusio sporto komplekso.
Antrojo maniežo reikia
Kas turėtų tvarkyti apleistą buvusį profesinių mokyklų stadioną?
Kauno savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Alvydas Šidlauskas nedvejojo – sporto klubas „Gintaras“. Šiam klubui iki šiol panaudos teisėmis priklauso statiniai ir stadionas.
„Gintaras“ drauge su keletu kitų sporto organizacijų bei Kauno savivaldybe buvo ir viešosios įstaigos Kauno sporto miestelio steigėjas.
Specialistas prisimena, kad įforminti buvusio stadiono sklypą savivaldybės vardu, parengti detaliuosius planus ir lengvosios atletikos uždaro maniežo projektą buvo savivaldybės iniciatyva. Kaunui esą reikia antrojo lengvosios atletikos maniežo, nes Lietuvos sporto universiteto manieže lengvaatlečiai neišsitenka.
„Paskui prasidėjo svarbių objektų statybos, keletą metų visos lėšos buvo skiriamos Kauno arenai, vėliau – „Girstučio“ sporto rūmų rekonstrukcijai. Tuo tarpu dėl stadiono sklypo užvirė teisminiai ginčai. Keletą metų tiesiog keliavome per teismus“, – pasakojo A.Šidlauskas.
„Gintaro“ klubas panaudos būdu turimą turtą savivaldybei esą žada perduoti tik sulaukęs akcininkų susirinkimo, kuris numatytas kitų metų pirmąjį ketvirtį. Iki to laiko apleistame sklype kokie nors pokyčiai menkai tikėtini.
Baigėsi tik dalis bylų
Dabar jau sunkoka susekti priežastis, nugramzdinusias sporto miestelio idėją.
Tačiau savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė pabrėžė, kad apleista teritorija, netvarkomas stadionas buvo ta priežastis, dėl kurios savivaldybė nusprendė nutraukti su „Gintaru“ pastatų, o žemėtvarkininkai – žemės nuomos sutartis.
Teismo ginčai baigėsi vos prieš mėnesį – Kauno savivaldybės naudai. Spalį Aukščiausiasis Teismas tarė galutinį žodį, nustatęs, kad nuomos sutartis nutraukta teisėtai, nes realios veiklos klubas nevykdė. Sklypas vis dar įregistruotas kaip „Gintaro“ sporto klubo patikėjimo teise valdoma savivaldybės nuosavybė.
Tačiau tebesitęsia kiti procesai: pretendentai į šį žemės sklypą apskundė savivaldybės sprendimą steigti Kauno sporto miestelį Vyriausiajam administraciniam teismui. Taip pat nagrinėjama byla dėl „Gintaro“ sporto klubo iškeldinimo.
J.Baltaduonytės vertinimu, kol klubas neperdavė turto savivaldybei, yra jų valdytojas, jis turėtų prižiūrėti ir aplinką.
Žemė – jau niekieno?
„Ką turėtume perduoti – griuvėsius? Ten juk nieko daugiau nelikę“, – pasišaipė „Gintaro“ sporto klubo vadovas Juozas Kelmelis. Atsakomybės už teritorijos priežiūrą „Gintaro“ vadovas taip pat kratėsi.
„Niekas už stadioną nebeatsako: žemė – niekieno. Jau metai, kai pagal teismo sprendimą stadiono nebeturime. Žemę iš mūsų atėmė, sklypas išregistruotas ir nebėra nei sporto klubo, nei valstybės nuosavybė. Kieno jis dabar – teismas šiuo klausimu nepasisakė“, – kalbėjo J.Kelmelis.
Jis tikino, kad Kauno savivaldybė iš tiesų esą niekada ir nebuvo perėmusi profesinėms mokykloms skirto stadiono, nebuvo ir jokio perėmimo akto. Sovietmečiu sporto bazę prižiūrėjo 4 žmonės. Dabar profesinės mokyklos, pačios vargiai išsilaikydamos, sporto aikštynams lėšų skirti neišgali. Nesaugomas stadionas seniai siaubiamas.
„Buvome parengę Kauno sporto miestelio viziją, netgi detalųjį planą. Idėja buvo gera, savivaldybė pritarė. Bet atsirado kažkokių veikėjų, prikūrė kliūčių, prasidėjo teismai. Absurdas: žemės nuomos sutartis panaikinta dėl to, kad nenušienauta žolė spalio mėnesį.
Tad ir dabar turėtų apsispręsti pati savivaldybė: tegu perima turtą, rengia projektus, aptveria teritoriją. O mums jau nusibodo kovoti su korumpuotais valdininkais. Nuleidome rankas“, – kalbėjo klubo vadovas.
Vokiečiai būtų statę naują stadioną
Prieš keletą metų Kaune viešėjo vokiečių bendrovių atstovai ir domėjosi galimybe pastatyti naują futbolo stadioną, atitinkantį UEFA reikalavimus. Jie nepanoro rekonstruoti vieno seniausių, 1925 metais statyto S.Dariaus ir S.Girėno stadiono, kadangi tai saugomas paveldo objektas.
Tada svarstyta vokiečiams siūlyti „Gintaro“ stadioną. Savivaldybė norėjo perduoti „Gintaro“ stadioną Vyriausybei, kad ši perleistų jį Lietuvos futbolo federacijai. Taip apleistojo stadiono vietoje būtų iškilęs naujas modernus stadionas. Tačiau vėliau kilę ginčai dėl žemės sklypo numarino ir šią idėją.
