Panašių pasakojimų – šimtai. Dėl šios priežasties šių metų vasarą buvo įkurta Bankų ir vartotojų taryba, kurią koordinuoja Lietuvos bankas. Ši taryba turėtų rūpintis bankų ir jų klientų santykių gerinimu, vartotojų teisių gynimu. Rugsėjį buvo paskelbtas ir Lietuvos banko tyrimas, ar pagrįsti yra bankų įkainiai už jų paslaugas.
Nors tyrimas parodė, kad bankų pajamos už paslaugas gerokai viršija nuostolius, taryba realių veiksmų mažinant bankų įmokas neatliko.
Tyrimas atskleidė, kad didieji šalies komerciniai bankai pernai už įvairias pinigų tvarkymo ir pervedimo operacijas bei atsiskaitymus kortelėmis gavo 482 mln. Lt pajamų. Tai 53 mln. Lt viršijo tiesiogines šių veiklų išlaidas.
Pelnas rodo, kad galimybių mažinti paslaugų įkainius yra, tačiau jei Bankų ir vartotojų taryba pamėgintų šias galimybes išnaudoti, susidurtų su keliomis kliūtimis.
Visų pirma, nėra sudarytas tarybos sprendimų įgyvendinimo mechanizmas – kitaip tariant, bet kokie jos sprendimai bankams kol kas nėra privalomi.
Kita vertus, bet kokie bandymai priversti bankus mažinti įkainius atrodo kaip rinkos reguliavimas arba kartelinis susitarimas – tokie kaltinimai gali lengvai sužlugdyti bet kokią iniciatyvą peržiūrėti paslaugų įkainius.
Daugiau informacijos galėtų padėti
Paklausus straipsnio pradžioje minėto banko kliento, ar jis bandė kam nors skųstis dėl tokio banko sprendimo, sulaukėme neigiamo atsakymo.
Vardo nenorėjęs paviešinti vyriškis sakė, kad 4 Lt nuostolis pernelyg menkas, kad vertėtų į ką nors kreiptis, tačiau tai nėra ir toks dalykas, kurį galima lengvai pražiūrėti.
Vienas iš Bankų ir vartotojų tarybos priimtų nutarimų – bankuose klientus informuoti, kokiu numeriu galima kreiptis ir pasiskųsti dėl nederamo banko elgesio. Kai šis sprendimas įsigalios, banke turės būti lankstinukai su reikalinga informacija.
Anot kliento, greičiausiai jis būtų paskambinęs tokiu lengvai prieinamu numeriu ir papasakojęs apie jam nepatikusį elgesį.
Tačiau ne su skaidrumu, o su paslaugų kainomis susiję klausimai kol kas taryboje nebuvo aptarti.
Klientų atstovai norėtų svarstyti įkainių klausimus
Portalo lrytas.lt kalbinti Bankų ir vartotojų tarybos nariai teigė, kad kol kas su įkainiais susiję klausimai nėra svarstomi, bet ateityje norima imtis ir jų.
„Pastarajame posėdyje aptarėme tai, kad bankai privalo informuoti apie galimybes pasiskųsti Lietuvos bankui. Taip pat svarstome sutarčių nutraukimo sąlygas. Gali būti, kad bankų įkainių klausimą svarstysime susirinkime gruodžio mėnesį“, - vardijo tarybos narys Rūtenis Paukštė.
R. Paukštė taip pat yra Lietuvos bankų klientų asociacijos atstovas taryboje, taigi jam iškyla nemažai klausimų dėl kai kurių komercinių bankų veiksmų.
„Įkainiai yra gana sudėtingas klausimas, nes nurodinėti rinkai nėra labai gerai. Bet kadangi Lietuvoje yra, galima sakyti, oligopolinė rinka, tai kai kuriais atvejais tikrai yra labai dideli įkainiai. Pavyzdžiui, labai dideli mokesčiai yra už pervedamus pinigus kita valiuta, eurais.
Taip pat įdomi situacija pasienyje. Yra pasienio punktas ir yra šalia bankas, kuriame privaloma sumokėti tam tikrus pervedimus už muitinės paslaugas r mokesčius. Tai tame banke įkainiai už paslaugos įvykdymą gali siekti nuo 60 iki 150 Lt, nelygu situacija ir suteiktos paslaugos“, - stebėjosi tarybos atstovas.
Tuo tarpu kitai tarybos narei - advokatei Daivai Ušinskaitei-Filonovienei – daugiausia klausimų kelia sutartyse „paslėpti“ mokesčiai.
„Atskiri bankų įkainiai tikrai kelia daug klausimų. Pavyzdžiui, sutarčių pakeitimo mokesčiai. Kai kurie iš jų nėra pagrįsti ir sudarydamas, pavyzdžiui, kredito sutartį, klientas turi būti iš anksto informuotas apie visas būsimas išlaidas, su kuriomis jis susidurtų sutarties keitimo, nutraukimo, perfinansavimo atvejais. Be to, sutarties keitimo išlaidos turi būti pagrįstos, negali būti „slepiamos“ nesumokėtos palūkanos, baudos, kaip tai yra šiuo metu“, - sakė „AAALaw“ advokatų kontoroje dirbanti D. Ušinskaitė-Filonovienė.
„Swedbank“ atstovas: „Situaciją turi išspręsti konkurencija“
Bankų ir vartotojų taryboje yra ir trijų bankų („Swedbank“, DNB ir SEB) atstovai. Vienas iš jų, „Swedbank“ atstovas Mindaugas Morkūnas, stebisi svarstymais, kad taryba galėtų reguliuoti bankų įkainius.
„Įkainių dydžio klausimas nebuvo svarstytas ir net nėra įtrauktas į darbotvarkę. Manau, kad jei būtų priimti nurodymai, kad įkainiai turi būti skaidrūs ir lengvai palyginami, tai būtų geras žingsnis, tačiau pradėjus kalbėti apie įkainių suvienodinimą ar mažinimą, tai jau primena rinkos reguliavimą.
Juk jei bankai visi susitartų tarpusavyje, kokius įkainius daryti, tai jau būtų kaip ir kartelinis susitarimas. Reikia leisti konkurencijai išlyginti situaciją“, - tvirtino M. Morkūnas.
Net taryboje priėmus panašius nurodymus, bankų niekas teisiškai neįpareigotų juos vykdyti.
„Dar kol kas jokio realaus sprendimo nėra priimta, tik pasvarstymai, bet dar nėra apibrėžta, kaip juos įgyvendinsime. Įgyvendinimui yra keli keliai – gali tai daryti Lietuvos bankas, kuris koordinuoja tarybos veiklą, arba galima tiesiog tuos nutarimus įrašyti į bankų asociacijos dokumentus, kurie nėra teisiškai privalomi, bet de facto jų yra laikomasi kaip tikrų įstatymų.
Žinoma, koks nors labai užsispyręs bankas galėtų pasakyti, kad nedarys nieko, ko prašo bankų ir vartotojų taryba, arba bankų asociacija. Bet tuomet jie susipriešintų su kitais bankais, vartotojais ir žiniasklaida – nemanau, kad to kas nors nori“, - svarstė M. Morkūnas.
