Z. Freudas įtikinamiau paaiškintų, kodėl radiatoriai lietuviškuose interjeruose atvirai ignoruojami. Nors nuvijus šalin emocijas supranti, kad ne radiatoriai kalti dėl išpūstų šildymo sąskaitų. Kita vertus, net ir užsinorėjus estetiškai atrodančių radiatorių, susiduri su nemažomis kliūtimis.
Naujos statybos daugiabučiuose radiatoriai įtraukti į dalinės apdailos sąrašą, kurį sudaro šalmuoti statybininkai.
Klausimą, ar prieš statydami radiatorius konsultuojasi su dizaino ir architektūros specialistais, jie pirmiausia paprašytų išversti į žmonių kalbą.
O tada su dvidešimt žodžių paaiškintų, kad visiems neįtiksi, be to, koks skirtumas, kaip radiatoriai atrodo, svarbiausia, kad būtų pigūs ir šildytų patalpas. Kad panašų tekstą perskaitytų ir šildymo sistemų bei įrangos pardavėjai, nesunku atspėti peržvelgus jų siūlomą radiatorių asortimentą.
Lietuvos interjero dizaineriai radiatorių temą taip pat apeina iš tolo. Jie geriau valandų valandas pasakos, kaip parinkto veidrodžio forma įtakoja šeimininkų nuotaiką, ir ras šimtus argumentų, kodėl ant tapetų išpaišytų gėlyčių skaičius turi būti porinis, o fonas juodas. Bet išgirdę klausimą apie radiatorių dizainą, iškart prisisemia į burną vandens.
Vis dėlto kartu su šildymu įjungus ir šaltą protą galima rasti visai įtikinamų argumentų, kodėl radiatoriai turi būti ne tik šilti, ekonomiški, bet ir gražūs.
Gyvename klimato zonoje, kurioje šildymo sezonas trunka iki pusės metų. Radiatoriai stovi pas visus praktiškai visose namų zonose, pradedant vonios kambariu, baigiant miegamuoju.
Statistiškai radiatorių namuose gali būti daugiau nei stalų, veidrodžių ir kilimų kartu sudėjus. O svarbiausia - išties estetiškai atrodantys, net ir labai brangūs daiktai veja šalin liūdnas mintis apie už juos sumokėtus pinigus. Esu kategoriškai įsitikinęs, kad pasistačius tokius radiatorius ir dėl per didelių šilumos kainų galvos skausmas būtų mažesnis.
Apie radiatorių dizainą geriausiai lyg ir turėtų išmanyti skandinavai - pas juos taip pat ilgai ir stipriai šalta, o požiūris į dizainą radikaliai priešingas nei pas mus.
Vis dėlto kompanijų, pristatančių įdomiausio dizaino radiatorių modelius, sąrašuose akivaizdžiai dominuoja italų kompanijos. Gaminti stilingus radiatorius pasaulio dizaino diktatoriams netrukdo faktas, kad jų pačių namuose radiatoriai arba stovi, arba ne, o -15°C šaltis jiems iškart asocijuojasi su pasaulio pabaiga.
Nors naujos statybos daugiabučiuose statybininkai nusprendžia, kokie radiatoriai bus sumontuoti, naujakuriams belieka prisiminti, kad jie patys gali pasirinkti, ant ko džiaus rankšluosčius vonios kambaryje.
Kad ir dizainerio Viktoro Vasiljevo radiatorius „Flaps“ (gamintojas – „AntraxIT“). Ant 3 mm storio perdirbto aliuminio plokščių džiauti žymiai patogiau, be to, nereikia jokių papildomų kabliukų. Didžiausia problema – tokių radiatorių patys mokantys ir vežantys senukai savo sandėliuose paprastai neturi.
Dabar ypač madingi taip vadinami dekoratyviniai radiatoriai, kuriems interjere interjero specialistai patiki toli gražu ne antraplanius vaidmenis. Jie ne kukliai tūno po palangėmis, bet eksponuojami interjere tarsi meno kūriniai. Tokie dekoratyviniai radiatoriai gali būti ir elektriniai, ir prijungiami prie centrinės šildymo sistemos.
Vieni išsiskiria meniškai dekoruotomis paviršių plokštumomis. Šiemet prestižinį „Red Dot“ dizaino apdovanojimą pelnęs prancūzų dizainerio Jean Marie Massaud („Studio Massaud“) sukurtas radiatorius „Blow“ (gamintojas – „Cordivari S.r.l.“) – itin charakteringas tokio dekoratyvinio radiatoriaus pavyzdys.
Trimatis banguojantis vaizdas ant dviejų nerūdijančio plieno plokščių atrodo tarsi šiuolaikinis meno kūrinis, o ne prietaisas su šilumos reguliavimo funkcija.
Dizaineriai suteikdami radiatoriams žaismingas, keistas ar morfiškas formas padeda užmegzti itin intriguojantį dialogą su kitais interjero ir dekoro elementais – baldais, kilimais ar užuolaidomis. Yra netgi radiatorių, galinčių neblogiau atskirti namų zonas už pertvaras.
Efektingai atrodantys ir lygiaverčiai interjero akcentai. Taip, tai vis dar apie paprasčiausius radiatorius.
