Savivaldybės taryba patvirtino pasižadėjimą jas atgaivinti, pritarė „Architektūros parko” pirmojo plėtros etapo infrastruktūros objektų projektavimo ir įrengimo sutarties nuostatoms bei patvirtino buvusios „Skaiteks” gamyklos teritorijos detalųjį planą.
„Architektūros parko” projektas pradedamas plėtoti nuo buvusios „Skaiteks” gamyklos teritorijos – 6,8 ha dydžio sklypų tarp Vilnios upės ir Paupio g., kuriuos nuomojasi dukterinė bendrovės „Panevėžio keliai” bendrovė „Naujasis Užupis”.
„Paprastai tokie dideli konversijos projektai yra finansuojami biudžeto lėšomis. Šiuo atveju – tai geras viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys. Jį įgyvendinus miesto ir privataus investuotojo lėšomis Vilniui bus sugrąžinta apmirusi buvusi gamybinė teritorija, esanti pačiame centre, senamiesčio pakraštyje.
Mūsų tikslas – paversti šią miesto dalį darniu gyvenamuoju rajonu, turinčiu darbo vietas, kultūrinį gyvenimą, socialinę infrastruktūrą, aktyvią daugiasluoksnę bendruomenę”, – sakė vyriausiasis Vilniaus architektas, miesto plėtros departamento vadovas Artūras Blotnys.
„Didelių teritorijų regeneravimas yra ilgas ir sudėtingas projektas, reikalaujantis bendrų viešojo ir privataus sektorių pastangų. Pertvarkymas turėtų būti tvarus, ekonomiškas ir integruotas į esamas miesto socialines, kultūrines ir ekonomines struktūras.
Buvusių pramonės teritorijų atnaujinimas ir sutvarkymas yra tvaresnis dalykas nei naujos infrastruktūros priemiesčiuose kūrimas. Regeneracijos projektai skatina grįžti į miestą viduriniosios klasės atstovus. Projektas praneša investuotojams, kad miestas gali būti partneriu. Ypatingai svarbi pirmojo etapo sėkmė”, – sakoma miesto tarybos priimtame pasižadėjime.
Infrastruktūros objektų projektavimo ir įrengimo sutartyje aptartos miesto savivaldybės ir privačių investuotojų atsakomybės bei įsipareigojimai. Šalys susitarė dėl kvartalo tvarkymo principų, infrastruktūros įrengimo terminų, darbų atlikimo ir jų finansavimo pasidalijimo.
Savivaldybės atsakomybė – užtikrinti transporto ir inžinerinę infrastruktūrą, suteikiant laisvą prieigą prie esamų infrastruktūros tinklų, atnaujinti ir prižiūrėti viešąsias erdves, sutvarkyti Vilnios pakrantes, įrengti dviračių takus.
Pirmuoju projekto plėtros etapu numatoma įrengti aikštę Aukštaičių ir Paupio g. sankryžoje, jungtį tarp Aukštaičių ir Drujos gatvių, sutvarkyti Paupio gatvę, ją rekonstruoti.
Vystytojas įsipareigoja pastatyti kvartalo infrastruktūrą, gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatus, vaikų darželį, sukurti erdves kūrybinėms dirbtuvėms, perduoti savivaldybei patalpas, o ši jas skirs vietinės bendruomenės reikmėms.
„Pirmąjį „Architektūros parko” plėtos etapą pradėjome rengti prieš keletą metų. Pasitelkėme geriausius Lietuvos architektus, konsultavomės su visuomene, paveldosaugos specialistais, ieškojome geriausių sprendimų.
Detaliajame plane įtvirtinti pagrindiniai būsimo kvartalo – „Paupio” – kontūrai ir reikalavimai. Atrasti sprendimai, kuriems pritarė visos institucijos, paveldosaugininkai, kaimyninių vietovių gyventojai. Tai ilgo ir nuoseklaus darbo, kompromisų rezultatas”, – sakė bendrovės „PST investicijos” direktoriaus pavaduotojas Audrius Globys.
Architektūrinius kvartalo užstatymo sprendinius pateikė 8 architektų įmonės.
„Teritoriją suskirstėme į keletą mažesnių kvartalų. Kiekvieną jų kūrė skirtinga architektų komanda. Tai darėme tam, kad naujas kvartalas nebūtų sukurtas tarsi „viena ranka”.
Spalvų ir įkvėpimo raginome semtis iš M. K. Čiurlionio paveikslų. Projektinių pasiūlymų rengimui pakvietėme Algimantą Kančą, Edgarą Neniškį, Audrių Ambrasą, Gintarą Čaikauską, Henriką Štaudę, Rolandą Paleką, Tadą Balčiūną ir Sigitą Sparnaitį su Vyteniu Gerliaku”, – sakė bendrovės „Vilniaus planas” architektas Mindaugas Pakalnis.
„Architektūros parkas” – didžiausias konversijos projektas Vilniuje. Jis vykdomas 78 ha teritorijoje. Jo tikslas – iškeliant iš istorinių Paplaujos ir Markučių teritorijų, esančių tarp Vilnios upės, Maironio g., Subačiaus g. ir Pavilnio g., pramonės įmones („Vilniaus kailiai“, “Skaiteks“, „Audėjas“, „Markučiai“ ir kt.), paversti šią miesto dalį darniu gyvenamuoju rajonu, turinčiu darbo vietas, kultūrinį gyvenimą, socialinę infrastruktūrą, aktyvią daugiasluoksnę bendruomenę.
Pirmiausia reikės išvalyti užterštą teritoriją, o statybas planuojama pradėti 2014 metais. Iš viso čia turėtų būti sukurta apie 65 tūkst. kv. metrų naudingo ploto.
