Julienas Ravalis, savo baltos spalvos BMW X3 nuvairavęs iki šaligatvio, rodo į jugendo stiliaus namą, apsuptą nuostabaus sodo: „Ir šį namą jau pardaviau prancūzui gydytojui. Jis paklojo 900 tūkstančių Šveicarijos frankų ir dar 350 tūkstančių skyrė namo remontui.”
Prancūzui už 1,5 milijono Šveicarijos frankų atiteko dvylikos kambarių fabrikanto vila, senovinis namas su nedideliu privačiu parku, didelis namas prie šlaito, 2800 kvadratinių metrų statybai skirtos žemės.
Pinigai Juros kantone nekrinta iš dangaus – juos atgabena prancūzai.
Jie kuriasi ne tik Ciuriche, Ženevoje ar Berne, bet ir palyginti nedideliuose miestuose, tokiuose kaip Porantriui, kuriame yra vos 6800 gyventojų.
Regionas staiga atgimė
1979 metais kantonu tapusi Jura ilgai skendėjo skurde. Šio 26-ojo Šveicarijos kantono biudžetas buvo tuščias, mokesčiai – dideli, pramonė purtoma krizių, o infrastruktūra pasenusi.
Kantono kelias ir vienos vėžės geležinkelis vingiavo palei vaizdingą gamtovaizdį. Tik 2016 metais Juros kantonas turi būti prijungtas prie Šveicarijos greitkelių tinklo.
Šis regionas buvo ta vieta, iš kurios norėjosi sprukti. Bet tik iki tol, kol plūstelėjo didžiulės pinigų injekcijos.
„Čia užsieniečius atvijo F. Hollande’as”, – sakė J. Ravalis, turintis nedidelę nekilnojamojo turto agentūrą.
Gegužės 6-ąją Prancūzijos prezidentu išrinktas socialistas pranešė įvesiąs mokesčius turtuoliams. Asmenims, kurių metų pajamos peržengia milijoną eurų, bus taikomas net 75 proc. mokestis.
„Nuo to laiko prancūzai labai susidomėjo mūsų nekilnojamuoju turtu. Ir ne tik juo: juk įsikūrus čia devyniais atvejais iš dešimties galima nemažai sutaupyti mokesčių sąskaita”, – aiškino J. Ravalis.
Vilioja kitokie mokesčiai
Šveicarija prancūzus vilioja ginčytinu, tačiau iki šiol taikomu vadinamuoju bendrosios sumos mokesčiu.
Pasiturintys, tačiau Šveicarijoje nedirbantys užsieniečiai gali būti apmokestinti ne pagal jų turimą turtą ar pajamas, bet ir pagal pragyvenimo išlaidas. Su viena sąlyga: jie privalo šalyje išleisti bent penkis kartus daugiau pinigų nei moka už nuomą ar hipoteką.
Iš viso tokia tvarka Šveicarijoje naudojasi 5500 asmenų. Dauguma jų gyvena Vo ir Ženevos kantonuose: čia šie išskirtiniai mokesčių mokėtojai valstybės biudžetą papildo šimtais milijonų frankų.
Šiuo požiūriu Juros kantono pajamos kuklesnės. Finansų direkcijos duomenimis, tokių asmenų čia yra 19, iš jų 13 gyvena Porantriui. Kasmet biudžetą jie papildo 2 milijonais Šveicarijos frankų.
Advokatui klientų nestinga
42-ejų advokatas ir notaras Manuelis Piquerezas, turintis savo biurą Porantriui senamiestyje, teigia, kad jo klientų gretas gausina iš lūpų į lūpas perduodama informacija.
Tipiškas M. Piquerezo klientas iš Prancūzijos turi daugiau nei 10 milijonų eurų vertės turto, yra pasinėręs į savo profesinį gyvenimą, tačiau nėra namisėda.
„Tiems, kurie man paskambina, dažnai būna atsibodę tris ketvirtadalius savo laiko dirbti valstybei”, – teigė advokatas. Tokie pasiturintys žmonės Porantriui gyvena savaitę per mėnesį, likusį laiką paprastai leidžia Paryžiuje, Lilyje ar Bordo.
Advokato teigimu, jo klientai ieško ramybės. Jie nori atsipūsti ne tik nuo prievolių Prancūzijos valstybės iždui, bet ir nuo didmiesčio gyvenimo tempo ir biurokratijos.
„Juros kantono vadovybės konsultaciją galima gauti asmeniškai telefonu”, – gyrėsi M. Piquerezas.
Prancūzai vengia viešumo
Advokatas ir notaras M. Piquerezas, pats išaugęs Juros kantone, padeda atvykėliams įsikurti Šveicarijoje. Žinoma, dažniausiai klientai nori pasitarti dėl mokesčių.
„Mes nenorime kartoti to, dėl ko priekaištaujama Šveicarijos bankams, ir kur nors slėpti žmonių turtą”, – dievagojosi M. Piquerezas.
Jo klientai neturi Prancūzijoje patirti jokių nemalonumų – juk vis dėlto ten jie uždirba savo pinigus.
Ar galima pasikalbėti su vienu jo klientų?
„Jie labai diskretiški”, – paaiškino advokatas. Juos retai pamatysi bistro ir niekas aplinkui nesitaško pinigais.
„Jie nėra išpuikėliai, jiems nepatinka, kai apie juos kalbama, juolab spaudoje”, – tikino M. Piquerezas.
Tapo Paryžiaus priemiesčiu
Į Juros kantoną turtingus prancūzus atvijo dabartinis šalies prezidentas F. Hollande’as. Tačiau šveicarai dėkingi ir anksčiau kaimyninę šalį valdžiusiam Nicolas Sarkozy.
Prieš metus jis už kelių dešimčių kilometrų nuo Šveicarijos sienos atidarė naują Belforo-Monbeljaro geležinkelio stotį. Joje dabar stoja milžinišku greičiu lekiantys TVG traukiniai.
Taip šis Prancūzijos regionas priartėjo prie Paryžiaus. Tačiau kartu su juo – ir pati Šveicarija. Šios šalies valdžia tikriausiai nujautė būsimą naudą, nes sutiko 100 milijonų frankų prisidėti prie naujo geležinkelio ruožo statybos darbų.
Tiesa, tikriausiai buvo tikimasi, kad naudos iš greitesnio susisiekimo pirmiausia turės Ciurichas ir Bazelis.
Vis dėlto labiausiai išlošė Porantriui.
Vos 20 minučių automobiliu trunka kelionė iki TGV geležinkelio stoties, o iš ten po 2 valandų ir 16 minučių jau atsiduri prie Senos.
„Esame gražiausias Paryžiaus priemiestis. Dabar jaučiamės kaip pasaulio centre”, – džiaugėsi advokatas M. Piquerezas.
Savo džiaugsmą Porantriui gyventojai nusprendė įamžinti savotiškai – viename transporto žiede pastatė miniatiūrinį Eiffelio bokštą.
Plūstelėjo investicijos
Kaip pasikeitė Juros kantonas ir jo miestai nuo to laiko, kai jis tapo savotišku Paryžiaus priemiesčiu?
Vidutinio sluoksnio prancūzai Juros kantone ieško antrojo būsto. Prancūzų investuotojai nori savo pinigus mesti į Šveicarijos nekilnojamąjį turtą.
Pavyzdžiui, į 70 milijonų frankų kainuosiantį prekybos centrą, kuris šiuo metu kyla Porantriui pakraštyje.
Vienas itin apsukrus investuotojas ketina už tris milijonus frankų nusipirkti mokyklą, ją atnaujinti ir patalpas nuomoti bendruomenei.
Kitiems labiau patinka statyti žalioje pievoje. Nieko nuostabaus: kvadratinis metras statybos paskirties žemės kainuoja 100–180 frankų, o jau pastatytas šeimai skirtas namas – 50 tūkst. frankų.
Taip vienas paskutinių nepaliestų Šveicarijos kampelių pateko į globalizacijos verpetą. Jis patiria pakilimą.
Tiesa, šis žodis ne itin patinka Porantriui gyventojams. Tai, kas pastaruoju metu čia vyksta, advokatas M. Piquerezas vadina tik teisingumo atkūrimu.
„Dabar gauname tai, ką kiti turi jau daug metų, – geresnį pasiturimą gyvenimą”, – tvirtino advokatas.
Grįžta iš didmiesčių
Baigėsi laikai, kai turtinga Ciuricho bendruomenė neturtingiems Juros kantono municipalitetams mokėjo už naujos gatvės tiesimą.
„Sugrįžta jaunimas, protų nutekėjimas pagaliau baigėsi”, – pasakojo advokatas M.Piquerezas. Tarp tų, kurie buvo išvykę, – ir nekilnojamojo turto pardavėjas J. Ravalis.
Prieš dešimt metų 22-ejų jaunuolis buvo patraukęs studijuoti į Lozaną, ten jis kelerius metus ir dirbo.
Dėl meilės grįžo į savo gimtąjį miestą. Pasak J. Ravalio, čia nieko nebuvo, vietovė tarsi išmirusi, užtat dabar esama patrauklių darbų ir plaukia pinigai.
Sau, žmonai ir vaikams J. Ravalis kaimelyje, esančiame pora minučių kelio automobiliu nuo Porantriui, pastatė šiuolaikinį vienai šeimai skirtą namą su baseinu.
Meta milijonus frankų
Akivaizdžiai regimas ir ekonominis pakilimas. Iš to turi naudos visi vietos gyventojai. Į regioną pinigai plaukia ne tik iš užsienio – čia investuoja ir šveicarų bendrovės.
Per pastaruosius trejus metus buvo sukurta 1000 naujų darbo vietų.
Garsių laikrodžių gamintojos „TAG Heuer” ar „Swatch Group” atidaro naujas gamyklas.
Anksčiau dauguma Porantriui gyventojų buvo nuomininkai, dabar daugelis gali įsigyti nuosavą būstą.
Porantriui tikslas – augti, bet protingai. Bet ar tai įmanoma? Miestas pernelyg ilgai merdėjo. Tai akivaizdu pasidairius po jo senamiestį.
Namai apgriuvę, gatvės sulopytos, vietoj šveicarams būdingo pedantiškumo viešpatauja prancūziškas nevalyvumas.
40 metų nebuvo investuojama į Porantriui miesto struktūrą, išskyrus naują mokyklą, tad dabar miesto valdžia neriasi iš kailio: nauja geležinkelio stoties aikštė – už 1,5 milijono, naujas bendruomenės teatras – už 7 milijonus, nauji ledo rūmai – už 17 milijonų Šveicarijos frankų.
Įkandin turtingų prancūzų kelią į Juros kantoną turėtų atrasti turistai.
Vasarą netoliese vyko garsių dviračių lenktynių „Tour de France” vienas etapų, svajojama apie dinozaurų muziejų, naują prabangų viešbutį. Ir, žinoma, dėkojama F. Hollande’ui.
