„Kalėdinių prekių pasiūlą kaip ir kasmet reguliuoja paklausa. Ilgametė patirtis rodo, kad kūčiukų žmonės pradeda ieškoti įpusėjus lapkričio mėnesiui“, - portalui lrytas.lt sakė parduotuvių tinklo „Iki“ atstovas Valdas Lopeta.
Anot jo, jau pernai paaiškėjo, kad kūčiukų populiarumas išauga ne tik per švenčių laikotarpį. „Pirkėjams patinka šio produkto skonis, tad kūčiukais užkandžiauti pradeda likus ir daugiau nei mėnesiui iki Kūčių“, - sakė V. Lopeta.
Apie kūčiukų likimą portalas lrytas.lt pasiteiravo etnologės Gražinos Kadžytės. Jos nuomone, kūčiukų ateitis priklauso tik nuo pirkėjų ir prekybininkų. „Tai, ką perka žmonės, priklauso tik nuo jų pačių įpročių. Deja, bet etnologai ar kultūrinio paveldo puoselėtojai situacijos nepakeis“, - apgailestavo G. Kadžytė.
Kaip pasakojo etnologė, kūčiukai savo pirminę vertę gali įgyti tik pirkėjų dėka. „Yra dviejų rūšių pirkėjai: tiek, kurie suvokia kūčiukų prasmę bei svarbą, ir tie, kuriems visiškai nesvarbu, ką ir kada pirkti. Jei pastarųjų bus daugiau, šio patiekalo prasmės gali ir nelikti“, - sakė G. Kadžytė.
Anot jos, laiką, kada prekybos centrų lentynose turėtų pasirodyti kūčiukai, nustato tik pirkėjai: „Manau, kad pardavėjai reaguoja į savo klientų poreikius, tad jiems nelieka nieko kito, kaip tik vykdyti jų norus.“
Kūčiukai jau kuris laikas yra tapęs ne tik Kūčių patiekalu. Kaip ir visa kalėdinė atributika, kūčiukais kasmet pradedama prekiauti jau maždaug nuo lapkričio vidurio.
Kūčiukai, prėskučiai arba šližikai – tradicinis lietuvių Kūčių vakarienės patiekalas. Tai nedideli, truputį saldūs kepti mielinės tešlos gabalėliai su aguonomis. Gali būti valgomi sausi, tačiau dažniausiai patiekiami mirkyti aguonpienyje.
Kūčiukai turi seną, nuo pagonybės laikų išlikusią simbolinę reikšmę: senovėje žiemos saulėgrįžos metu protėviams buvo aukojamas duonos kepalas. Vėliau panašumo magijos principu tas duonos aukojimas pakeistas simboliniu kūčiukų valgymu.
