Lietuviai daugiau nei pusę darbo dienos dirba vien tam, kas sumokėtų mokesčius. Mokesčiams, įskaitant ir tuos, kuriuos sumoka darbdavys, taip pat PVM ir akcizus, kuriuos mokame kiekvieną kartą apsipirkdami ar užsipildami degalų, įsigydami alkoholio ar rūkalų, išleidžiame daugiau nei pusę atlyginimo.
Pagal mokesčių, susijusių su darbo santykiais, dalį tenkančią vidutinį atlyginimą gaunančiam šalies gyventojui, Lietuva patenka į Europos Sąjungos šalių dešimtuką.
Mažesnius mokesčius moka danai, suomiai, olandai, britai, lenkai, norvegai ir kitos gerokai toliau pažengusios šalys. Lietuvoje ši dalis siekia 38,9 proc. Tokius duomenis pateikia „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas.
Instituto vadovės Odetos Bložienės nuomone, tai, kad su darbo santykiais susiję mokesčiai yra vieni didžiausių ES, leidžia svarstyti, ar jie neturėtų būti mažinami. Tai turi įtakos Lietuvos konkurencingumui.
Pasak specialistės, lietuvių finansinis raštingumas vis dar yra gana žemas, daugelis žmonių nelabai žino, kiek darbdaviams kainuoja juos išlaikyti – kad atlyginimas „į rankas“ - tai dar ne visos išlaidos, kurias patiria darbdavys.
Kita medalio pusė – kur tie mokesčiai keliauja.
Taigi, vidutinį atlyginimą neatskaičius mokesčių – 2045,9 Lt – gaunantis šalies gyventojas pats sumoka 273 Lt gyventojų pajamų mokesčio (GPM), 122 Lt Privalomojo socialinio draudimo įmoką (PSD), 61 Lt Valstybinio socialinio draudimo įmoką (VSD ar, paprasčiau, Sodra), maždaug 310 litų į biudžetą keliauja kaip PVM ir 71 Lt kaip akcizai, už prekes ir paslaugas. Tai surado apie 41 proc. viso atlyginimo.
Darbdavys savo ruožtu prideda 61 Lt PSD ir 572 Lt VSD bei 4 Lt į garantinį fondą.
Galiausiai gyventojas, kurio atlyginimas neatskaičius mokesčių siekia 2045 litus, į rankas gauna 1588 litus, bet iš jų dar 381 Lt išleidžia PVM ir akcizo mokesčiams.
O darbdaviams toks darbuotojas kainuoja 2683 Lt per mėnesį.
Jeigu jau mokame šiokius tokius mokesčius, turbūt norėtume žinoti, kur jie nukeliauja.
Mokyklos, universitetai ir kitos švietimo įstaigos nuo iš vidutinį atlyginimą gaunančio darbuotojo gauna 160 litų. Gydymo įstaigos – 62 litus. 25 litus per mėnesį darbuotojas sumoka už valstybės skolos valdymą, o policininkams ir kitiems viešąją tvarką palaikantiems pareigūnams atseikėja 22 litus. Beveik 15 litų keliauja į ES biudžetą. Tačiau tai tik nedidelė dalis mokesčių.
633 litai keliauja socialiniam draudimui, 227 litai socialinei apsaugai ir 184 litai sveikatos draudimui.
Mokesčiai grįžta gyventojams
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto skaičiavimu, mokesčiams uždirbti darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, iš 8 darbo valandų per dieną pernai teko dirbti beveik 4 valandas ir 27 minutes.
Per mėnesį jos virsta 11 darbo dienų, į valandomis ir 26 minutėmis, o per metus – 140 darbo dienų. Vidutinis lietuvis mokesčiams nustoja dirbti liepos 21 dieną.
Mokestinės pajamos sudaro 88,5 proc. vald-ios sektoriaus biudžeto, o didžiausią jų dalį - apie 72 proc. pajamų sudaro gyventojų sumokami mokesčiai.
Kaip bebūtų, didžioji valdžios sektoriaus lėšų yra tiesiogiai ar netiesiogiai perskirstoma patiems gyventojams. Šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis lėšų keliauja visų valstybės sektoriuje dirbančių žmonių - nuo mokytojų iki policininkų atlyginimams, dar 39 proc. skiriama tiesioginėms socialinėms išmokoms - pensijoms, tėvystės, bedarbio pašalpoms.
Mokesčiai kitose šalyse
"Swedbank" Asmeninių finansų instituto ir Eurostat duomenimis, Europos Sąjungoje pagal darbo sąnaudų mokestinę naštą pirmauja Belgija. Santykis tarp užmokesčio fondo dydžio ir darbuotojo "į rankas" gaunamo atlyginimo čia yra 49 proc. - pusė algos keliauja su darbo santykiais susijusiems mokesčiams.
Tarp lyderių yra ir Prancūzija, Vokietija, Vengrija.
Palyginti mažai darbo jėga apmokestinama Šveicarijoje - 18 proc. Airijoje - 21 proc., Liuksemburge - 29,2 proc.
