„Pas mus atlyginimai valstybinių įmonių, arba įmonių, kurias
valdo valstybė ar jos atstovai, yra niekuo nepagrįsti, niekuo
nemotyvuoti, negalima jų pagrįsti argumentuotai, kad tam žmogui
reikia mokėti tokį atlyginimą. Atlyginimas mokamas už tai, kad tu
sugebi pasiekti, kad tavo vadovaujama įmonė kurtų pridėtinę vertę“,
- diskusijoje „Apie išeitines pašalpas Lietuvoje“ pabrėžė
verslininkas Antanas Bosas.
Verslininkas pažymėjo, kad Lietuvoje ir išeinančių iš darbo
valstybės pareigūnų išmokų sistema yra „iškreipta“.
„Valstybinėse struktūrose tarnautojai, pareigūnai padirba
vienoje darbovietėje gaudami nepagrįstus atlyginimus, tada jie
išeina, gauna dešimttūkstantines pašalpas ir po savaitės kitos
pradeda dirbti valstybinėje tarnyboje kitose pareigose“, - kalbėjo
A. Bosas.
„Taip iškreipiamas pašalpos tikslas - įprastai ji mokama, kad
žmogus, ieškodamas darbo ir jo negaudamas 2-3 mėnesius, galėtų
pragyventi ir išlaikyti šeimą. Bet tai nereiškia, kad valstybė gali
švaistytis dešimtimis ir šimtais tūkstančių, kada žmogus nesutinka
su jam siūlomomis žemesnėmis pareigomis ir išeina iš darbo“, -
pridūrė jis.
Pasak A. Boso, problemą išspręsti galėtų pats Seimas, jeigu
imtųsi ryžtingų veiksmų, nes dabar reguliuojantys įstatymai
egzistuoja, bet juose likę landų.
„Įstatymai dėl kompensacijų mokėjimų atidirbus tam tikrą laiką
yra priimti paties Seimo, bet suinteresuoti asmenys moka šitais
įstatymais pasinaudoti, palaviruoti“, - tvirtino A. Bosas.
Socialinių mokslų daktaras Aleksandras Patalavičius taip pat
sakė, jog Seimas čia turėtų aktyviai veikti ir nustatytų viršutinę
išeinant iš darbo išmokamos pašalpos ribą.
„Šitą klausimą lengvai gali įstatymo leidėjas sureguliuoti,
nustatykime viršutines lubas ir baigsis visi tie dalykai. (...)
Darbo kodeksas, teisės aktų rengimai yra politikų rankose“, - sakė
A. Patalavičius.
Pasak jo, politikų atlyginimai sureguliuoti dar pakankamai
neblogai, bet valstybės įmonių, kurios neveikia konkurencinėse
rinkose, vadovų atlyginimą irgi reikia reguliuoti.
Taip pat, A. Patalavičiaus nuomone, valstybinių įmonių vadovų
atlyginimai turėtų būti skelbiami viešai, o ne viešinami tik
„įstatymų nustatyta tvarka“, kaip dabar. Anot jo, tai sukuria
situaciją, kurioje iš esmės apie valstybės tarnautojo gaunamą
atlyginimą sužinoti galima tik jei jis pats yra atviras.
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta
Bložienė atkreipė dėmesį, kad dideli valstybės darbuotojų
atlyginimai ir išeitinės išmokos kelia didelį nepasitenkinimą visa
valdžia apskritai, ir tai didina nepasitikėjimo atmosferą
valstybėje, blogina lūkesčius dėl ekonominės ateities.
„Gyventojui, kuris gyvena iš vidutinės ar net mažesnės algos,
išgirdus, kad už metų atidirbtą laikotarpį žmogus gauna 60 tūkst.
litų išeitinę, natūraliai kyla pasipiktinimas. (...)
Manau, toks
pinigų leidimas, iš kitos pusės svarstant apie didesnius mokesčius
ar mažinamas socialines išmokas, gyventojams sukelia
pasipriešinimą, nepasitikėjimą tiek politikais, tiek visu valdžios
aparatu“, - sakė O. Bložienė.
