„Jau gavome pritarimą sprendimui pirkti naują žemsiurbę. Dirbdama uosto vandenyse ji galės pakelti dugne susikaupiantį dumblą iš 5,6 metro gylio.
Akvatorijos valymo darbai paspartės”, – vakar sakė KVJU direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
Ketinama įsigyti serijinę nedidelę žemsiurbę, kuri su visa įranga kainuos apie 3,5 mln. litų.
Uostininkai planuoja ateityje nusipirkti dar vieną gerokai galingesnę žemsiurbę, kuri galėtų valyti net iki 14,5 metro išgilintą uosto laivybos kanalą, taip pat giliavandenių krovos terminalų prieigas.
Vyriausybės smarkiai apkarpyto Klaipėdos jūrų uosto biudžeto tokiam pirkiniui neužteks – galingos žemsiurbės kainuoja apie 50 mln. litų. Todėl KVJU tikisi investicijų iš Europos Sąjungos fondų.
Dar viena dingstis įsigyti žemsiurbę – Šventosios uosto bėdos. Bandžiusios jį atgaivinti Latvijos ir Lietuvos įmonės netinkamai atliko darbus, o po to įsivėlė į ginčus su KVJU vadovybe.
Viskas baigėsi tuo, kad uostas vėl buvo užneštas smėliu.
„Naujosios žemsiurbės prireiktų ir Šventosios uostui. Net pastačius apsauginius bangolaužius jis nebus apsaugotas nuo smėlio sąnašų”, – tikino KVJU vadovo pavaduotoja Airida Čėsnienė.
Pasak jos, jūrų uostus gilinančios ir valančios pajėgesnės užsienio šalių įmonės kratosi nedidelės apimties darbų.
KVJU direkcijos konkursą laimėjusi Olandijos kompanija „Van Oord Dredging” šiuo metu iki 14,5 metro gilina Klaipėdos jūrų uosto laivybos kanalą ir kitas akvatorijos vietas – reikia iškasti apie 4,5 milijono kubinių metrų grunto. Darbų kaina siekia 129 mln. litų.
„Jau iškasta apie 2,6 mln. kubinių metrų grunto. Darbai paspartės, kai uoste pasirodys galinga olandų žemsiurbė „Utrecht”, kelianti ne tik dumblą, priemolį, bet ir nemenkus riedulius”, – sakė E.Gentvilas.
Pelningą sutartį su lietuviais pasirašę olandai dirba keliais frontais. „Utrecht” Rusijos bendrovės „Gazprom” užsakymu darbavosi Arktyje.
Dar šešis didelius projektus jie įgyvendina Sachaline, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Australijoje. Klaipėdos uosto direkcija irgi lūkuriuoja – už atliktus darbus olandams kol kas nesumokėta nė cento.
Baigus šį didžiausią Klaipėdos uosto istorijoje projektą laivybos kanalo gylis siektų 14,5–15 metrų, o plotis – 150 metrų. Tokiame kanale galėtų saugiai prasilenkti didžiuliai okeaniniai konteinervežiai, naftos tanklaiviai, keleivių ir krovinių keltai.
