Internetinių parduotuvių viliotinis neperžengia mygtuko „pirkti“ ribos

Rinkos tyrimų bendrovės TNS LT naujausiais duomenimis, Lietuvoje internete pirko 29 proc. 15-74 metų Lietuvos gyventojų, kurie sudaro 42 proc. visų interneto vartotojų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, fiksuojamas 6 proc. augimas.

„Nors rinka stabiliai auga ir lietuvių susidomėjimas elektroninėmis parduotuvėmis yra didelis, tačiau vis tik lietuvių pirkimo internete įpročiai keičiasi gana lėtai – kol kas nemaža jų dalis taip ir neperžengia mygtuko „pirkti“ ribos“, - sako Inga Bitinaitė, TNS LT projektų vadovė.

Beveik kas dešimtas elektroninis pirkėjas internete perka bent kartą per savaitę, 29 proc. tai daro bent kartą per mėnesį, o didžioji dauguma, apie 60 proc. perka rečiau nei kartą per mėnesį.

Pasak I. Bitinaitės, pirkimą internetu skatina pastaraisiais metais išpopuliarėjusios grupinio pirkimo svetainės - čia bent kartą per mėnesį apsilanko 12 proc. Lietuvos gyventojų arba 18 proc. visų interneto vartotojų.

Vilius Juraitis, „Cherry Media“ padalinio Lietuvoje vadovas, pažymėjo, jog šį rudenį fiksuoja rekordinius pardavimus. „Vis daugiau esamų ir naujų vartotojų įvertina pirkimą internetu. Pirmieji grupinio pirkimo portalai Lietuvoje atsirado prieš porą metų, o šiemet jų bendra apyvarta turėtų viršyti 75 mln. litų“, - įspūdingus skaičius pateikia V. Juraitis.

Vien „Cherry Media“ grupės valdomus beta.lt ir grupinis.lt portalus kas mėnesį aplanko apie 360 tūkstančių Lietuvos interneto vartotojų, o per paskutinius 12 mėnesių juose apsipirko apie 150 tūkstančių pirkėjų.

Lietuva pagal interneto ir mobiliojo ryšio skvarbą atitinka, o kai kuriais atvejais net lenkia Europos šalių vidurkį, tačiau interneto prekybos apimtys Lietuvoje yra vienos mažiausių.

„Lietuvoje internetinė prekyba sudaro 1-2 proc. visos mažmeninės prekybos, Vakarų Europoje šis rodiklis siekia apie 4 proc, tuo tarpu JAV skaičiuojama iki 8-10 proc., tad tikrai turime kur augti“, - sako Dainius Liulys, portalo pigu.lt generalinis direktorius.

Jis pastebi, jog pastaruoju metu vis dažniau internetu perka ne tik jaunimas, bet ir vyresni žmonės.

Bendrovė šiemet Lietuvoje planuoja pasiekti apie 60 mln.Lt apyvarta, arba beveik 43 proc. didesnę nei 2011 m., atitinkamai Latvijoje – 25 mln.Lt ir 39 proc.

Jurgis Gylys, elektroninės parduotuvės „imk.lt“ vadovas, taip pat tikina, jog apyvartos kritimų nebuvo nuo pat veiklos pradžios.

„Pardavimai stabiliai auga kas mėnesį po 40-50 proc., palyginti su ankstesniais metais. Šiandieniniame modernių technologijų pasaulyje tai yra stabiliai auganti prekybos sritis, ir yra tik laiko klausimas, kada mes pasivysime kitas šalis“, - neabejoja internetinės prekybos plėtra J. Gylys, pridurdamas, jog dažnai pirkėjai nuvyksta į prekybos centrą tiesiog apžiūrėti prekės, o perka pigiau internete.

Kaip teigia internetinių parduotuvių įkūrėjai, pagrindiniai privalumai klientui – mažesnė prekių kaina, didesnis asortimentas bei patogumas.

„Pirkdamas internete žmogus taupo savo laiką ir pinigus. Išsirinkti bei užsakyti prekę galima bet kuriuo metu, neišeinant namų. Taip pat galima pasirinkti priimtiniausią prekių atvežimo būdą – į namus, darbą arba atsiimti pačiam“, - teigia D. Liulys.

Ponas Gylys antrina, jog vartotojas gali išsirinkti tokią pat prekę kaip ir įprastoje parduotuvėje, su tomis pačiomis garantijomis, tačiau pigiau bei patogiau.

Vienas iš tokios prekybos minusų – prekės reikia palaukti dieną - dvi, kartais savaitę ar daugiau.

„Tačiau tai priklauso nuo pardavėjo bei užsakomos prekės. Gali būti, jog prekę vakare užsakęs pirkėjas gauna ją ryte. Kita vertus, didesnės prekės palaukti tenka ir įprastuose prekybos centruose“, - teigia J. Gylys.

Bene labiausiai potencialius pirkėjus internete atbaido faktas, kad jie negali apžiūrėti prekės, ir kartais prekių išvaizda realybėje skiriasi nuo tos, kuri būna pavaizduota virtualioje erdvėje.

„Tačiau vartotojas turi žinoti, jog, įsigijęs prekę bet kurioje elektroninėje parduotuvėje, jis turi teisę ją grąžinti per 7 darbo dienas. O tai ne visada galima padaryti įprastose parduotuvėse. Tad trūkumas, kad negali „pačiupinėti“ prekės yra kompensuojamas“, - įsitikinęs J. Gylys.

Pasak I. Bitinaitės, perkančiųjų internete skaičius pastaraisiais metais pamažu didėja visose trijose Baltijos šalyse.

”Lietuvoje bei Latvijoje situacija yra labai panaši – kaimyninėje šalyje yra 31 proc. perkančiųjų internete, kurie sudaro 45 proc. interneto vartotojų. Pagal amžių, didžiąją perkančiųjų internete dalį abiejose šalyse sudaro 20-39 metų amžiaus, miestų gyventojai“, - skaičiuoja I. Bitinaitė. Tuo tarpu D. Liulys pabrėžia, jog Latvijoje internetinė prekyba labiau koncentruojasi Rygoje, tuo tarpu Lietuvoje pirkėjų sulaukia visuose penkiuose didžiuosiuose miestuose bei rajonų centruose.

Daugiausia internetu lietuviai perka bilietus į įvairius renginius, drabužius, batus, aksesuarus, lėktuvų bilietus, buitinę techniką, namų apyvokos daiktus. Populiarėja ir maisto prekių užsakymai internetu.

Didėjančius prekybos internetu rezultatus skaičiuoja ir „Maxima“, pirmoji iš mažmeninės prekybos tinklų Lietuvoje, pasiūliusi savo klientams tokią galimybę.

„Dabar per dieną galime aptarnauti trigubai daugiau vilniečių nei šios veiklos pradžioje 2010 m. Šiuo metu elektroninėje parduotuvėje galima rinktis iš beveik 16 tūkstančių prekių“,- teigia Olga Malaškevičienė, prekybos tinklo „Maxima“ atstovė ryšiams su visuomene.

Anot jos, lietuviai dar nėra iki galo įvertinę internetinės prekybos privalumų, kaip gyvenantys kitose ES šalyse, kuriose įprasta pirkti internetu.

„Tačiau matome teigiamas tendencijas - Lietuvoje internetinė prekyba gerokai pasistūmėjo per pastaruosius metus. Tad šiuo metu svarstome ir apie šio projekto plėtrą į kitus miestus“, - ateities planais dalinasi O. Malaškevičienė.

„Elektroninių parduotuvių steigiasi kaip grybų po lietaus, o įmonės, kurios užsiima tokių parduotuvių kūrimu, sunkiai jau atranda resursų visiems užsakymams vykdyti. Tad ir vartotojui svarbu yra atsirinkti patikimą pardavėją“, - pataria J. Gylys.

Tad perkantiems internetu, reikėtų atkreipti dėmesį, ar pardavėjas pateikia tikslius savo juridinius duomenis – adresą, telefoną, įmonės kodus.

Svarbu, kad perkant iš karto būtų galima pasirinkti apmokėjimo bei pristatymo būdą, būtų matomi pristatymo terminai. Atkreipti dėmesį reikėtų ir į prekių siuntimo bei kitas paslėptas išlaidas.

Be to, reikėtų internete pasiieškoti atsiliepimų, skundų apie vieną ar kitą internetinę parduotuvę ir tik tada nuspręsti iš kurio pardavėjo pirkti norimą prekę.