Europos žaliosios sostinės vardas suteikiamas aplinkosaugos srityje pirmaujančiam miestui. Tarptautinė ekspertų komisija atlieka techninį visų kandidatų vertinimą pagal 12 rodiklių: klimato kaitos ir energinio naudingumo, tvaraus vietos transporto, oro kokybės ir triukšmo, žaliųjų miesto zonų ir tvaraus žemės naudojimo, gamtos ir biologinės įvairovės saugojimo, atliekų tvarkymo, vandens suvartojimo ir nuotekų valymo, ekologinių naujovių ir tvaraus užimtumo, taip pat vietos valdžios aplinkosaugos vadybos patirties.
Atrinkti miestai kitais metais savo pasiūlymus pateiks tarptautinei vertinimo komisijai, o ji įvertins jų įsipareigojimus nuolat gerinti aplinkos būklę ir būsimų uždavinių mastą, komunikacinę veiklą ir tai, ar jie gali būti pavyzdys kitiems Europos miestams ir skleisti geriausią patirtį.
„Šią idėją prieš kelerius metus inicijavo Talinas ir ji greitai išpopuliarėjo. Kaip skelbiama Europos kultūros sostinė, taip kasmet renkama ir Europos žalioji sostinė. Briuselyje ne vieno miesto atstovai skatino Kauną siekti Europos žaliosios sostinės titulo. Be to, ne iš vieno mieste viešėjusio užsieniečio esu girdėjęs, kad Kaunas yra žalias miestas. Žinoma, pretenduojant į šį titulą reikia būti įgyvendinusiems ne vieną aplinkosaugos projektą. Iš svarbiausių galime prisiminti vandenvalos ir biologinio nuotekų valymo įrenginių projektą. Esu tikras, kad miestas gali atkreipti į save dėmesį, o iškovotas titulas suteiktų daugiau žinomumo, daugiau europiečių galėtų atvykti pasigrožėti miestu“, – teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Konkurentai - stiprūs
Kaunas yra vienintelis šalies miestas, dalyvaujantis šiame konkurse. Su juo dėl garbingo titulo varžysis du Jungtinės Karalystės miestai Bristolis ir Glazgas, taip pat Briuselis (Belgija), Bydgoščius (Lenkija), Dublinas (Airija), Kiutahija (Turkija) ir Liubliana (Slovėnija).
„Kaunui sunku konkuruoti su aplinkosaugos srityje pažengusiais miestais – Briuseliu ar Bristoliu, kuris buvo patekęs į 2014 m. Europos žaliosios sostinės finalą. Vis tik turime vilčių“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Kaunas daug dėmesio ir lėšų skiria įvairioms aplinkosaugos programoms. Ne vienerius metus įgyvendinamos aplinkos oro kokybės, dviračių takų įrengimo ir priežiūros, paviršinių vandens telkinių taršos mažinimo programos, propaguojamos žaliosios idėjos.
Nuo vandenvalos iki ekologiško viešojo transporto
R. Savickienės nuomone, stiprioji Kauno pusė yra žalieji plotai ir miestą juosiantys vandens telkiniai. Be dviejų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno bei Neries – per Kauną teka Jiesia, Veršva, Amalė, Gričiupis, Gyris, Marvelė, Sąnaša, Sėmena, o Kauno marios yra didžiausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys.
Didelis postūmis mažinant vandens užterštumą įvyko pastačius vandenvalos įmonę ir biologinio nuotekų valymo įrenginius. Jie sumažino didžiųjų upių teršimą nuotekomis, o tai suteikė galimybę atgaivinti ir pritaikyti šių upių pakrantes rekreacijai, turizmui, sumažino gyventojų sergamumą užkrečiamomis ligomis, padidino vandens ir pakrančių faunos bei floros įvairovę ir kiekį.
Ne vienas žingsnis žengtas plėtojant viešojo keleivinio transporto sistemą. Šiemet savivaldybė įsigijo 24 suspaustas gamtines dujas naudojančius ir aplinką tausojančius autobusus. Kiek anksčiau, mieste buvo įvesta realaus laiko informavimo sistema.
Analizuoja individualaus šildymo įtaką
Diegiant įvairias naujoves, kauniečiai skatinami iš nuosavų automobilių persėsti į viešąjį transportą. Plečiant dviračių takų tinklą, gyventojai raginami lengvuosius automobilius iškeisti į dviračius. Lengvatos taikomos elektromobilių vairuotojams. Apmokestintose stovėjimo aikštelėse savo transporto priemonę jie gali palikti nemokamai.
Siekiant sumažinti į orą išmetamų kietųjų dalelių kiekį kiekvieną pavasarį kelkraščiuose surenkama ir išvežama susikaupusi druska, smėlis bei purvas, šiltuoju metu laiku plaunamos ir laistomos pagrindinės miesto gatvės bei šaligatviai. Specialistai rengia studiją, kurioje analizuojama, kokią įtaką oro kokybei daro individualus šildymas, inventorizuojamos individualių namų katilinės seniūnijose, ieškoma būdų, kaip mažinti jų poveikį aplinkai.
Paaiškės kitais metais
„Dar reikėtų pasitempti sprendžiant energetikos klausimus ir gerinant oro kokybę. Svarbiausia ne pats titulas, bet darbai, kuriuos galime nuveikti dalyvaudami konkurse. Norisi pasiekti darnos tarp žmogaus, ūkinės veiklos ir gamtos“, – apie tikslus kalbėjo Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja R. Savickienė.
Jos nuomone, Europos žaliosios sostinės titulas – tai ir įpareigojimas pateisinti suteiktą vardą, būti pavyzdžiu kitiems miestams ir patiems mokyti iš kitų. Miestui tai yra tarsi orientyras, kaip pagerinti miestiečių gyvenimo kokybę, švarinti aplinką.
Pirmasis Europos žaliosios sostinės titulą 2010 m. pelnė Stokholmas (Švedija), kitais metais jis atiteko Hamburgui (Vokietija). Šiemet žaliąja sostine yra Ispanijos miestas Vitorija-Gasteisas. Kitais metais vardą perims Nanto miestas (Prancūzija), dar vėliau titulas iškeliaus į Danijos miestą Kopenhagą. Naujasis laimėtojas bus paskelbtas birželį 2013 m. Europos žaliojoje sostinėje Nanto mieste.
