Lietuvos statistikos departamento duomenimis, palyginti su rugsėju, mažiau gyventojų prognozavo šalies ekonominės padėties blogėjimą ir bedarbių skaičiaus augimą. Tačiau savo namų ūkio finansinės padėties ir galimybės nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių perspektyvas gyventojai vertino šiek tiek prasčiau.
Spalį 9 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 37 proc. - kad pablogėjo, 53 proc. - kad nepasikeitė (rugsėjo mėn. - atitinkamai 9, 35 ir 55 proc.).
Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 15 proc. gyventojų vylėsi, kad ji pagerės, 29 proc. manė, kad suprastės (rugsėjo mėn. - atitinkamai 13 ir 27 proc.). 53 proc. gyventojų vertinimu, jų namų ūkio finansinė padėtis artimiausiais metais nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 16 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, 46 proc. - kad pablogėjo, 38 proc. - kad nepasikeitė (rugsėjo mėn. - atitinkamai 19, 43 ir 38 proc.). 21 proc. gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės, 31 proc. - kad pablogės, 43 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati (rugsėjo mėn. - atitinkamai 19, 38 ir 40 proc.).
Spalį 17 proc. gyventojų tikėjosi artimiausius 12 mėn. bedarbių skaičių mažėsiant, 42 proc. prognozavo, kad jis ir toliau augs (rugsėjo mėn. - atitinkamai 17 ir 45 proc.).
Savo galimybes bent kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių gyventojai vertino pesimistiškiau nei praėjusį mėnesį. Nesitikinčiųjų nė kiek sutaupyti per artimiausius metus dalis padidėjo nuo 73 iki 78 proc.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime spalį skyrėsi 2 proc.: mieste jis sudarė minus 20, kaime - minus 18. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1, o kaime - padidėjo 2 proc.
Miesto gyventojų, visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, padaugėjo nuo 31 iki 37 proc., prognozuojančių savo namų ūkio finansinės padėties blogėjimą - nuo 27 iki 31 proc.
Šalies ekonominės padėties perspektyvas miesto gyventojai vertino optimistiškiau: manančiųjų, kad šalies ekonominė padėtis blogės, dalis sumažėjo nuo 37 iki 31 proc., o prognozuojančiųjų bedarbių skaičiaus didėjimą - nuo 43 iki 41 proc.
Kaimo gyventojai geriau vertino tiek šalies ekonominės padėties, tiek savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas: manančiųjų, kad šalies ekonominė padėtis blogės, dalis kaime sumažėjo nuo 38 iki 29 proc., prognozuojančiųjų bedarbių skaičiaus augimą - nuo 47 iki 41 proc., o besitikinčiųjų, kad namų ūkio finansinė padėtis gerės, dalis padidėjo nuo 12 iki 19 proc. Tačiau kaimo gyventojai pesimistiškiau vertino savo galimybes nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.
Per metus (2012 m. spalio mėn., palyginti su 2011 m. spalio mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 4 procentiniais punktais. Tai lėmė geresnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis blogės, dalis sumažėjo nuo 39 iki 31 proc., prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą - nuo 46 iki 42 proc.
Vartotojų nuomonių tyrimas atliekamas kiekvieno mėnesio 1-15 dieną, apklausiant 1 tūkst. 200 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktų respondentų.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis - tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis. Vartotojų nuomonių tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.
