Deginti vis brangstančias dujas – jau kone prabangos dalykas, todėl kiekvienas namo savininkas suka galvą, kaip pigiau šildytis. Žinoma, būtų idealu pirmiausia sumažinti namo šilumos nuostolius, t.y. apšiltinti namą, pakeisti langus, galbūt renovuoti stogą. Tačiau tam reikia nemažų investicijų, o kai tokių nėra?
Šiuo metu pigiausias ir dažniausiai būstui šildyti naudojamas kuras Lietuvoje – malkos. Taip šildosi jau gerokai daugiau nei pusė šalies gyventojų.
Į katilinę – triskart per dieną
Iš Klaipėdos daugiabučio į Palangą gyventi persikėlęs 64 metų pensininkas Vincas Stonys kurorte nusipirktame nebaigtame įrengti name jau rado sumontuotą šildymo sistemą su čekų gamybos kietojo kuro katilu.
Kitos šildymo alternatyvos tuo metu šiame kvartale nebuvo, todėl V. Stonys rudenį iš karto pasirūpino malkomis. Iki tol individualaus namo šildymo patirties neturėjęs naujakurys nenumanė, kiek malkų gali prireikti žiemai, todėl erdviam beveik 300 kvadratinių metrų ploto namui šildyti puspriekabės malkų užteko tik dviem mėnesiams.
Be kuro likusiam V. Stoniui malkų teko skubiai pirkti viduržiemį.
„Atvežė lauke laikytas drėgnas malkas, kurios sunkiai įsidegdavo ir skleisdavo mažai šilumos. Prikimšta katilo pakura ištirpdavo per 4 valandas, todėl ryte namo radiatoriai jau būdavo atvėsę.
Per pietus tekdavo iš darbo lėkti į namus, kad galėčiau vėl pakurti katilą”, – apie patirtus vargus pasakojo jau dešimt metų Palangoje gyvenantis vyras.
Eksperimentai nepasiteisino
Išgirdęs, kad durpių briketai duoda daugiau kaitros, jis kitą žiemą, be malkų, atsivežė pilną sunkvežimį durpių.
Iš tiesų degdamos durpės karštį išlaikydavo per naktį, tačiau pensininkas susidūrė su kita problema: kūrenant malkomis katile susikaupusius pelenus užtekdavo pašalinti kartą per savaitę, o naudojant durpes katilą tekdavo valyti kas antrą dieną.
„Durpių pelenai yra kaip miltai. Juos semiant mano žilė pajuosdavo, o pats tiek prisikvėpuodavau pelenų dulkių, kad po katilo valymo dar ilgai spjaudydavausi pajuodusiomis seilėmis”, – sakė V. Stonys.
Kitą žiemą jis iš Klaipėdos maišais vežė didele kaitra pasižyminčias pjuvenų granules. Pelenų likdavo net mažiau nei sudegus malkoms, tačiau beveik kas savaitę tekdavo važiuoti į Klaipėdą ir tįsti maišus su granulėmis.
Kūriko darbas namuose ir nuolatinis katilo valymas pensininkui taip įgriso, kad kai tik iki jo namo buvo atvesta dujų trasa, jis tuoj pat užmiršo malkas, įsirengė dujų katilinę ir kelis mėnesius mėgavosi šio šildymo privalumais.
Tiesa, tuomet kubinis metras dujų kainavo 76 centus. Šaltesnį mėnesį šildymo kainai perkopus 700 litų V.Stonys prisiminė kietojo kuro katilą ir jį malkomis pakurdavo savaitgaliais.
Taip jis dujas taupydavo 8 dienas per mėnesį.
Teko grįžti prie malkų
Šildymas dujomis apkarto, kai kubinio metro kaina šoktelėjo iki 1,26 lito, o netrukus pasiekė 1,58 lito.
Kai 2009 metų žiemą pradėjo spiginti speigas, dujų sunaudojimas per mėnesį išaugo iki 850 kubinių metrų, o sąskaita perkopė tūkstantį litų.
V. Stoniui kantrybė visiškai išseko, kai dujų kaina šių metų vasarą stryktelėjo net iki 2 litų 17 centų.
Supratęs, kad tokio kainų šuolio nepakels, palangiškis sugrįžo prie malkų.
Už šildymą moka avansu
„Antrą vasarą iš miškų urėdijos parsivežu ąžuolinių ir uosinių rąstų. Jie skaičiuojami kietmetriais, o tai yra pusantro karto daugiau nei skaldytas malkas perkant kubiniais metrais.
Be to, ir pats kietmetris rąstų kainuoja pigiau nei kubinis metras mažiau ne tokių kaitrių malkų”, – savo patirtimi dalijosi pensininkas.
Praėjusią žiemą savo malkų jam užteko per pačius šalčiausius mėnesius. Tuomet dujų katilą jis naudojo tik vandeniui pašildyti.
Iki vėlyvo pavasario V. Stonys namą šildo dujomis, bet už jas per mėnesį moka vos 300–400 litų.
Supratęs, kad žiemą per tūkstantį litų mokėti už dujas yra pernelyg skausminga, palangiškis už 100 kubinių metrų dujų mokėdavo ir vasaros mėnesiais, nors jų sunaudodavo dešimt kartų mažiau.
Užtat pavasario pradžioje šildantis vien dujomis atsiskaitymo knygutėje pakanka užrašyti 150 kubinių metrų, nors iš tiesų tuomet pensininkas dujų sunaudoja tris kartus daugiau. Taigi roges jis pasiruošia vasarą.
Investicija – 10 tūkst. litų
Vilnietis Giedrius Š. praėjusią žiemą irgi griežė dantimis – ne tik iš pykčio, kad dujos brangsta, bet ir iš šalčio, mat taupydamas stengėsi kuo mažiau šildyti namus.
Tačiau net ir tuomet kas mėnesį už tai sumokėdavo mažiausiai 900 litų.
„Maždaug 200 kvadratinių metrų name pirmo aukšto pernai beveik nešildėme, net televizorius nuo šalčio nustojo veikti, antrame aukšte temperatūra siekė tik 14 laipsnių šilumos, ir dar už tai tokius pinigus mokėjau! Absurdas”, – piktinosi verslininkas.
Tad praėjusią vasarą su žmona galutinai nusprendė keisti namo šildymo sistemą. Kadangi labai aiškiai žinojo, kiek galės tam skirti pinigų, kitų alternatyvų, išskyrus naują židinį, jie net nesvarstė.
Bet kuriai moderniai šildymo sistemai būtų tekę pakloti keliskart daugiau.
Šeima apskaičiavo, kad 10 tūkstančių litų užteks nugriauti buvusi atvirą židinį, vietoj jo pastatyti naują su kapsule ir išvedžioti ortakius, per kuriuos šiluma pateks į antrą aukštą. Darbams atlikti Giedrius pasamdė du meistrus.
Vyras tikisi, kad šią žiemą šeimos nariai nebešals ir namuose visuomet bus mažiausiai 20 laipsnių šilumos. Tiesa, dujų jis neužsuks – jomis šildys vandenį, vonios kambarius abiejuose aukštuose, o kai lauke spūstelės šaltis – ir kambarius.
Žiemai jis pasiruošė 8 kubinius metrus malkų. Ar nebijo, kad keliems mėnesiams taps kūriku? „Tai bus tik malonumas, juolab kad į namus perkėliau savo biurą, tad turėsiu galimybių nuolat prižiūrėti židinį”, – sakė Vilniaus priemiestyje gyvenantis verslininkas.
Dar šią žiemą jis planuoja pasikviesti ekspertus, kad jie padarytų termografinę namo nuotrauką, ir šeimininkas galės pamatyti, kurioje vietoje tokia brangi šiluma dingsta iš namų.
Klientų apgultis
Židinių meistras Saulius Sereičikas nuo šios vasaros vidurio iki gruodžio 31 dienos dirba be poilsio dienų.
Tiek daug užsakymų dar niekada neturėjo.
Šiandien jo klientai – žmonės, kurie išsigandę dujų kainų nori iš židinio išpešti kuo daugiau naudos, nes neturi finansinių galimybių rinktis kitokių šildymo būdų.
Apie trisdešimt procentų užsakovų prašo nugriauti seną nepraktišką židinį ir jo vietoje sumontuoti naują.
Net tada, kai kubinis metras dujų nekainavo nė lito, o bankai paskolas dalijo bene visiems norintiems ir jauni žmonės norėdavo stilingų židinių su atvira ugnimi, meistras juos stengdavosi atkalbėti nuo tokio sprendimo, ragindavo būtinai statyti židinį kapsulę, nes tada jis sutaupo net 70 proc. šilumos.
Ar įmanoma kapsulę įmontuoti į židinį, kurio šeimininkai nenori griauti?
„Aš tokių darbų nesiimu, galiu tik rekomenduoti įstatyti dureles su stiklu, bet tai sutaupys vos 10 proc. šilumos, na, gal dar šaltį, besiveržiantį pro kaminą, šiek tiek sulaikys”, – sakė septyniolika metų židinius statantis vilnietis.
Sunerimti privertė gedimas
Į naują 100 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto vieno aukšto namą prieš penkerius metus įsikėlę Henrikas ir Lina būstą šildė degindami gamtines dujas.
Vakarais kūrenamas židinys įšildydavo tik 40 kvadratinių metrų ploto svetainę.
Apie būtinybę įsirengti alternatyvią šildymo sistemą šiauliečiai susimąstė antrąjį šildymo sezoną, kai prieš Kalėdas sugedo dujinis katilas.
Lauke spaudė 20 laipsnių šaltis, o meistras neturėjo galimybių visko sutaisyti, trūko detalių. „Tada supratome, kad viena šildymo sistema name nėra geras pasirinkimas. Juolab kad dujų kaina neprognozuojama, neaišku, ar nenutrūks jų tiekimas”, – sakė įmonę turintis Henrikas.
Ortakius išvedžiojo palėpėje
Šeima iki šio vidurvasario svarstė, kad išeitis būtų nuo svetainėje kūrenamo židinio išvedžioti ortakius ir į kitus kambarius.
„Manėme, kad pertvarkyti šildymo sistemą kainuos keliolika tūkstančių litų, baiminomės, jog reikės griauti sienas, – dvejones prisiminė Henrikas. – Tačiau apsisprendėme vos išvydę, kaip greitai ir nebrangiai tokią pertvarką savo name pasidarė mūsų bičiuliai.”
Iškviestas meistras šiauliečių porą pradžiugino vos išpjovęs skylę už židinio esančioje apdailos sienelėje. Paaiškėjo, kad pakanka vietos ortakiams išvesti į palėpę. Tačiau reikėjo prijungti siurblį, kuris per lubose įmontuotas angas į kambarius pūstų šiltą orą.
Pastogėje sumontuotas siurblys išsyk įsijungia, kai ortakiuose oras sušyla ar atvėsta iki 38 laipsnių. Kad sistema neįsijungtų per vasaros karščius, o šeimininkams nereikėtų ropštis į palėpę, meistras jungiklį įrengė pirmame aukšte.
Ištaisė ir meistrų broką
Šildymo sistemos pertvarkymas šiauliečių šeimai kainavo 3000 litų. „Statant namą ortakius išvedžioti būtų kainavę dar pigiau, nes būtume išsivertę be brangiausios detalės – šilumos siurblio”, – sakė Henrikas.
Darbus atlikęs specialistas už tą pačią kainą ištaisė ir židinį montavusių meistrų darbo broką. Paaiškėjo, kad kapsulė nėra tinkamai izoliuota nuo apdailai panaudotos gipso plokštės, todėl ji jau buvo ėmusi trupėti.
Pirmąjį vakarą šiauliečiai sukūreno vos 8 malkas, o namas gretai įšilo iki 24 laipsnių. Rytą atsikėlę šeimininkai pamatė, kad per naktį temperatūra gerai apšiltintame karkasiniame name nukrito vos 4 laipsniais.
„Manau, kad šalčiausią žiemos mėnesį mums šildymas nekainuos daugiau kaip 200 litų, todėl šios vasaros investicija atsipirks labai greitai”, – pertvarkyta šildymo sistema džiaugėsi pora.
