Patalpų kaina sveiku protu nesuvokiama
Daugiau kaip 20 metų Laisvės aikštės 3-iame name veikęs dziudo sporto klubas „Žalgirietis“, kurį lankė apie šimtą vaikų, buvo priverstas kraustytis į sporto rūmus, o rūsyje veikęs „Senvagės“ restoranas užsidarė.
Sporto draugija „Žalgiris“ prieš karą žydams priklausiusį pastatą pardavė už tiesiog juokingai mažą 876 tūkst. litų sumą arba po 1,4 tūkst. lito už kvadratinį metrą.
Dabar viena nekilnojamojo turto agentūra minėtą pastatą su sportui, prekybai, maitinimui skirtomis patalpomis ir 5,75 aro nuomojamos žemės jau pardavinėja už 1 mln. 830 tūkst. litų arba po 3 tūkst. litų už kvadratinį metrą.
Pasidomėjus kitų Laisvės aikštėje parduodamų komercinių ir administracinių patalpų (ne viso pastato) kainomis, susidaro įspūdis, kad milijonas litų kažkur galėjo nuplaukti. Mat 118 kv. metrų patalpos Laisvės aikštės 24-ame name parduodamos už 415 tūkst. litų arba 3,5 tūkst. litų už kvadratinį metrą, o 70 kv. metrų patalpos Laisvės aikštės 7-ame name – už 299 tūkst. litų arba po 4 tūkst. litų už kvadratinį metrą.
Dziudo klubo „Žalgirietis“ trenerio Vido Klimašausko, išugdžiusio pasaulio čempionę, 28 šalies čempionus, jaunimo olimpinių žaidynių Singapūre prizininkę, teigimu, beveik jokios veiklos nevykdančios „Žalgirio“ sporto draugijos vadovai rūpinasi ne sportu ir jo plėtra, o savo gerove senatvėje.
Pinigų už remontą negrąžino
„Atkūrus nepriklausomybę visos veikusios sporto draugijos buvo panaikintos, o dziudo imtynių salė Laisvės aikštėje bei bokso salė Naujamiesčio gatvėje, prie dabartinės „Sodros“, buvo perduotos savivaldybei.
Miesto vadovai šviesiai tiesiai pasakė, kad patalpų eksploatacijai pinigų neskirs ir turime išsilaikyti patys. Bokso salės fasadą atnaujinome, o kad išgyventi steigėme įmones ir ėmėmės komercinės veiklos.
Pasikeitus šalies valdžiai namas Laisvės aikštėje buvo grąžintas „Žalgirio“ sporto draugijai. Jos vadovai pažadėjo, kad pastatas tarnaus sportui“, – pasakojo V.Klimašauskas.
Anot jo, iš pradžių motyvuodami, kad trūksta lėšų, draugijos vadovai pirmą pastato aukštą išnuomojo audinių, vėliau baldų parduotuvei, o už nuomą per metus gaudavo 25-30 tūkst. litų. Nusipelniusio šalies trenerio teigimu, tai ir buvo pirmas žingsnis į namo privatizavimą.
Prieš dvylika metų buvo atliktas kapitalinis patalpų remontas, pakeisti langai, įrengta ventiliacija. V.Klimašausko teigimu, už įrengtą ventiliaciją, kainavusią daugiau kaip 30 tūkst. litų, draugija kompensavo šiek tiek daugiau kaip 16 tūkst. litų, tačiau už remontą, kainavusį 158 tūkst. litus, negrąžino nieko.
Atsidūrė kvailio vietoje
„Po kapitalinio remonto buvo žadėta, kad nors dalis investicijų bus grąžinta, tačiau buvau kvailys ir to neįforminau sutartimi.
Be to, pastatas prieš karą priklausė žydams, nesuprantu, kaip sugebėjo jį parduoti. „Žalgirio“ draugijos turtas yra visų šalies žmonių, jų vaikų, o ne saujelės jos vadovų turtas. Jei nebūčiau tikėjęs draugijos vadovų padorumu, joks teismas nebūtų pastato grąžinęs draugijai ir jis būtų likęs miestui“, – piktinosi V. Klimašauskas.
Trenerio teigimu, jaunieji Panevėžio sportininkai galėjo turėti šiuolaikines treniruočių sąlygas. Anot jo, prieš penkerius metu žinomi Panevėžio verslininkai siūlė mainais už miesto centre esantį pastatą šalia „Babilono“ prekybos ir paslaugų centro 160 arų plote pastatyti 2 tūkst. kv. metrų ploto modernų sporto kompleksą, kuris būtų kainavęs 3 mln. litų, tačiau „Žalgirio“ draugijos vadovai nesutiko.
V. Klimašauskas sakė, kad apie draugijai priklausiusio pastato pardavimą sužinojęs iš gandų, kurie vėliau pasitvirtino, o su juo apie sandorį net nebuvo kalbėta.
Anot trenerio, draugijos vadovai taip pat pasielgė su pastatais ir sporto bazėmis Vilniuje, Kaune, Alytuje, Ignalinoje ir kitur, o kur iškeliauja pinigai – niekas nežino.
Treneris tikino iš pažįstamų girdėjęs tik gandus, kad verslininkai gyrėsi pasičiupę gardų kąsnį Panevėžyje ir tik už 830 tūkst. litų.
„Geriau būčiau iš karto ėjęs į sporto rūmus ir nedaręs jokių remontų. Dabar pinigus sukišau kaip į balą. Draugija jokios veiklos nevykdo, o tik parceliuoja turtą. Surengia suaugusiesiems po vieną žiemos ir vasaros spartakiadas, panašias į seniūnijų žaidynes, tačiau jų dalyviams reikia važiuoti irgi už savo pinigus, ir viskas“, – dėstė V.Klimašauskas.
Nukentėjo ir restorano savininkė
Priekaištų „Žalgirio“ sporto draugijai turėjo ir patalpas „Senvagės“ restoranui nuomojusi bei jas remontavusi Regina Navickienė. Moters teigimu, buvo pasielgta labai gudriai: iš pradžių pastatas buvo perrašytas, o paskui parduotas.
„Vien į patalpų remontą buvau investavusi mažiausiai 40 tūkst. litų, tačiau neatgavau nė cento. „Žalgirio“ draugija su manim net nesikalba. Nežinau, kas tie naujieji savininkai. Sako, vienas – iš Šiaulių, kitas – panevėžietis. Jie net neateina tartis dėl elektros tiekimo sutarties perrašymo.
Sakiau, nueisiu į Elektros tinklus ir paprašysiu, kad sutartis ir elektros tiekimas būtų visai nutraukti, tegul tada žinosi, jei jau taip elgiasi“, – piktinosi R.Navickienė.
Nerentabilių bazių atsikrato
Susisiekę su ligoninėje gulėjusiu „Žalgirio“ sporto draugijos direktoriumi Vytu Nėniumi išgirdome, kad po ilgų derybų už pastatą Panevėžyje negauta nė 800 tūkst. litų. Vėliau jis prisipažino gautos sumos tiksliai nežinantis, nes pastato pardavimo ir pirkimo sutartį pasirašė jo pavaduotojas Algis Vasiliauskas.
Draugijos vadovas tikino, kad už pastatą gauti pinigai buvo panaudoti kitų sporto bazių priežiūrai bei naujų statybai. Anot jo, nerentabilios bazės perduodamos savivaldybėms arba parduodamos.
V. Nėnius negalėjo nurodyti nė vienos jau pastatytos naujos sporto bazės, tačiau pasiūlė atvažiuoti į Vilnių ir pamatyti jas nuotraukose.
Priminus apie verslininkų siūlymą pastatyti naują sporto kompleksą Panevėžyje, draugijos vadovas sakė, kad tai buvo labai seniai, kai nekilnojamojo turto kainos buvo kitokios.
Mintis apie pasidalytą milijoną V. Nėnius pavadino paistalais ir sakė, kad žmonės visko prifantazuoja.
Gautų pinigų tikrai nepragėrė
V. Nėniaus pavaduotojas A. Vasiliauskas tikino, kad nekilnojamojo turto vertintojai pastatą Panevėžyje buvo įvertinę 856 tūkst. litų, tačiau už jį buvo gauta šiek tiek daugiau – 876 tūkst. litų. Anot jo, minėtą pastatą parduoti nusprendė draugijos prezidiumas, pinigai nepragerti, o panaudoti sporto bazių, tokių kaip Platelių klubas, veiklai, pinigų dar yra likę ir sąskaitoje.
„O čia tai bajeris. Reiks „Ober Haus“ suimti žemiau diržo“, – pareiškė A. Vasiliauskas, išgirdęs, kad dabar už namą prašoma milijonu daugiau, ir pridūrė, kad jis parduotas tikrai rinkos kainomis, o po 10 metų gal kainuos ir 10 mln. litų.
Pasiteiravus, kodėl negrąžinami remontui išleisti pinigai, A. Vasiliauskas atkirto, kad V. Klimašauskas pagal panaudos sutartį naudojosi patalpomis, gaudavo pajamų ir jas panaudojo remontui.
„Jei Klimašauskas nebūtų išdraskęs laidų, nebūtų nuėmęs radiatorių, kažkur nebūtų pradanginęs šilumos punkto, galbūt tikrai būtume gavę daugiau“, – jau įpykęs rėžė A. Vasiliauskas.
Anot jo, norint kažką atsiimti už remontą, reikia pristatyti tai patvirtinančius dokumentus, o ne vien prašymą, kaip tai padarė treneris V. Klimašauskas.
„Liežuviu pamalė ir dingo“, – verslininkų siūlymą mainais pastatyti naują sporto kompleksą apibūdino A. Vasiliauskas.
