Bendrovės „Mano būstas“ projektų vadovas Julius Paulauskas pripažįsta, kad kelis kartus kaitaliota daugiabučių atnaujinimo tvarka, finansavimo sistema tikrai prarijo daug laiko ir sutrikdė gyventojus. Bet pastaruoju metu, ypač į renovacijos procesą įsitraukus daugiabučių administratoriams, reikalai pajudėjo į priekį.
Tačiau už šildymą pigiau mokėti norintys vilniečiai ir kitų didmiesčių gyventojai turi paskubėti ir apsispręsti: šiais ir kitais metais Vyriausybė dar 100 proc. atlygina išlaidas energetiniams sertifikatams ir investiciniam planui, statinio techniniam projektui, techninei priežiūrai parengti, o nuo 2013 m. gruodžio 31 d. atlygins per pusę mažiau, 50 procentų.
Interviu portalui lrytas.lt projektų vadovas J. Paulauskas atsakė į pagrindinius klausimus, kurie labiausiai rūpi nebenorinčius švaistyti pinigų už šildymą tokio buto, kuriame radiatoriai įkaitę iki raudonumo, bet žiūrėti televizorių vakarais tenka apsivilkus avikailius.
– Dažniausiai gyventojams nerimą kelia kaina. Ypač vyresnio amžiaus žmonės mano, kad neišsimokės iki gyvenimo pabaigos. O kiek iš tiesų kainuoja atnaujinti daugiabutį?
– Iš karto tikslios kainos pasakyti negalima, neatlikus reikiamų skaičiavimų. Jei kurie nors renovacijos projektų vykdytojai jau per pirmąjį susitikimą iš karto pateikia tikslius skaičius, dažniausiai tai yra melas.
Rangos darbų kaina priklauso nuo to, kokias energetinį efektyvumą didinančias priemones pasirinks gyventojai. Ar jie norės keisti tik stogą, ar šiltinti sienas, ar ir atnaujinti šilumos punktą. Patarčiau senus, blokinius daugiabučius atnaujinti kompleksiškai, ir labai svarbu atnaujinti šilumos punktą bei šildymo sistemą.
Remdamasis jau įgyvendintais renovacijos projektais galiu apytikriai pasakyti, kiek vienam ar kitam namui (priklausomai nuo darbų apimties, ploto, atnaujinimo darbai kainuos apie 350 Lt kvadratiniam metrui (neįskaičiuojant valstybės paramos)).
Pavyzdžiui, standartinį dviejų kambarių 45 kvadratinių metrų butą turintis gyventojas už renovaciją moka po 59 Lt per mėnesį. Išsimokėjimo terminas – 20 metų su 3 proc. palūkanų.
Taigi, kaina tikrai nebloga. Tik raginu paskubėti, primenu, kad už paruošiamuosius darbus Vyriausybė 100 proc. atlygins iki 2013 m. gruodžio pabaigos, vėliau atlygins tik 50 procentų.
– Ar spės dabar suskubę gyventojai patekti į lengvatinę programą? Juk renovacija yra ilgas procesas?
– Visus „popierinius“ reikalus sutvarkome greitai, nes žinome būdus, kaip paspartinti dokumentinės dalies parengimą. Pavyzdžiui, techninį projektą perkame kartu su technine priežiūra, taip sutaupome laiko.
Faktiškai yra trys pagrindiniai žingsniai: parengti investicinį planą, techninį projektą, atlikti rangos darbus. Tai užtrunka maždaug metus.
– Kiek sumažės energijos sąnaudos atnaujinus daugiabutį, kiek pavyks sutaupyti?
– Galiu apytiksliai paskaičiuoti remdamasis ankstesne patirtimi. Maksimaliai sutaupymo lygis siekia iki 60 proc., o vidurkis svyruoja tarp 40-50 procentų.
Kiek pavyks sutaupyti, priklauso nuo pasirinktų energetinį efektyvumą didinančių priemonių – ką ir kaip norima atnaujinti. Siekiant maksimalaus rezultato, patartume atnaujinti kuo daugiau susidėvėjusių segmentų (sienas, stogą, langus, šilumos mazgą, šildymo sistemą).
Aš gyventojams siūlau investuoti daugiau pinigų, įsirengti saulės kolektorius karštam vandeniui ruošti. Kolektoriai atsipirktų per 5-7 metus, bet žmonės dar atsargiai žiūri į šią naujovę.
– Kaune teko matyti atnaujintą daugiaaukštį, nuo kurio atšokusios šiltinimo plokštės, ties palangėmis – skylės. Bendrijos pirmininkė grąžo rankas, ją plūsta gyventojai, o rangovas – bankrutavęs ir pašvilpk jam į uodegą. Kaip užtikrinti atnaujinimo darbų kokybę?
– Vykdydama bet kurį renovacijos projektą bendrovė „Mano būstas“ samdo atestuotą statybų rangos darbų techninį prižiūrėtoją, kuris užtikrina, kad darbai būtų vykdomi laikantis numatytų reikalavimų. Žiūrime, kad įmonė būtų žinoma rinkoje, nebankrutuojanti.
Bet jei po atnaujinimo išlenda brokas, jis šalinamas nemokamai, nes visi renovacijos proceso etapai ir jo dalyviai yra apdrausti Civilinės atsakomybės draudimu.
– Anksčiau atnaujinimą stabdydavo vargingai gyvenančių, senyvo amžiaus žmonių pasipriešinimas, nes jiems renovacijos mokesčiai - ne pagal kišenę. Ar dabar padėtis pasikeitė?
- Valstybė atlygina 100 proc. išlaidų visiems gyventojams, kurie turi teisę į kompensaciją už šildymą. Jiems garantuojama šimtaprocentinė valstybės parama dokumentinei daliai parengti, techninei priežiūrai, projekto administravimui, statybos ir rangos darbams, kreditui ir palūkanoms padengti. Kitaip tariant, būsto atnaujinimas tokiems žmonėms visiškai nieko nekainuoja.
