Konkursą organizavo Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba. Pasiūlymus vertino šios tarybos ir Kauno miesto savivaldybės sudaryta komisija, pripažinusi, jog laimėjo originalią vietą pasiūlę projektai. Vertinimo komisija atrinko dar tris projektus, pretenduojančius gauti paskatinamąją premiją. Tai - „Kablys“, „Sala_2030“, „Tėkmė“.
„Šie rezultatai dar nėra galutiniai. Atplėšus vokus su autorių vardais, dar bus tikrinama dokumentacija“, - pasibaigus uždaram posėdžiui teigė KAUET direktorė, vertinimo komisijos pirmininkė Jūratė Merkevičienė.
Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmams siūloma teritorija prie Vytauto Didžiojo tilto. Pasak komisijos pirmininkės J. Merkevičienės, pirmas dvi vietas laimėjusiuose projektuose KKK rūmams statyti kaip tik ir siūloma alternatyvi erdvė, esanti H. ir O. Minkovskių gatvėje, prieš miesto centrinę dalį, šalia minėto tilto. Kauno miesto savivaldybė architektams buvo pasiūliusi teritoriją greta bendrovės „Kauno grūdai“.
Trečią vietą laimėjusiame „Kaunas C3“ projekte KKK rūmams siūloma daugiau nei du dešimtmečius nebaigiamo statyti „Britanikos“ vardu dabar vadinamo viešbučio teritorija. Darbo autoriai siūlo nugriauti vaiduokliu tapusį pastatą , o jo vietoje pastatyti naują šiuolaikinės nuosaikios architektūros statinį
Konkurso dalyviams buvo keliami reikalavimai sukurti patrauklią kauniečiams viešąją erdvę, skatinti gretimos aplinkos atgaivinimą, plėsti miesto visuomenių objektų ir erdvių tinklą, gerinti miesto aplinkos kokybę, rūmus formuoti kaip objektą, susijusį su miesto gamtiniu karkasu.
„Konkursas šiek tiek nustebino. Rūmams buvo pasiūlytos originalios, nei savivaldybės, nei ekspertų tarybos nesiūlytos vietos. Įdomu tai, kad gerai įsigilinus, matyti, jog šios vietos turi realų pagrindą. Konkursą laimėjusi vieta parinkta taikliai. Ją pasiūlė net du pirmas vietas laimėję dalyviai. Šioje vietoje naujasis statinys būtų matomas iš visų pusių ir neužgožtų kitų objektų.
Šiame konkurse buvo akcentuojamas pastato vietos parinkimas, atsižvelgiant į miesto dalies vystymosi perspektyvas, simetriją, išsidėstymą. Tokios reikšmės statinys kaip KKK rūmai turi naują prasmę ir urbanistinį bei architektūrinį poveikį. Komisijoje dalyvavę urbanistikos profesionalai šią mūsų iniciatyvą įvertino kaip labai gerą postūmį harmoningai miesto plėtrai. Informaciją apie konkurso rezultatus pateiksime miesto tarybai. Belieka brandinti Kongresų rūmų idėją ir, esant galimybei, kitais metais pradėti techninio projekto bei detaliųjų planų rengimo procedūras“, - apie konkurso svarbą kalbėjo miesto meras A. Kupčinskas.
Pasak Kaune surengto konkurso komisijos nario prof. Algio Vyšniūno, konkursas buvo solidus, vertintojų komisiją sudarę šios srities ekspertai dirbo puikiai, o pasiūlyti projektai buvo profesionalūs.
„Kaunas tikrai gavo atsakymų dėl perspektyvių miesto vystymui vietų. Tai - didžiausias konkurso privalumas. Bendrasis planas į teritoriją žvelgia globaliai, o čia išstudijuotas konkrečių vietų potencialas. Su bendrojo plano ir miesto plėtros strategijos problema susiduriama visoje šalyje. Kaip vienintelį konkurso trūkumą paminėčiau jo žanrą. Būtų buvę aiškiau, jeigu jis būtų įvardintas konkrečiau - vietos parinkimo arba urbanistinis“, - teigė prof. A. Vyšniūnas.
„Priėmus miesto teritorijos planavimo įstatymą, visi šalies miestai susiduria su ta pačia problema - miesto vystymo strategija. Urbanistika yra meno ir mokslo šaka. Tarp jos bei teritorijos planavimo negali būti dedamas lygybės ženklas. Įstatymas, nustumdamas urbanistiką į šalį, suvaržo urbanistinių vizijų kūrimą. Šį įstatymą reikėtų tobulinti“, - pabrėžė Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.
Vokus su urbanistinių projektų autorių vardais komisija atplėš spalio 23 d. Pirmos vietos laimėtojui numatyta 20 tūkst. Lt premija, antros - 15 tūkst. Lt, trečios vietos laimėtojui - 9 tūkst. Lt. Taip pat įsteigtos 2 tūkst. Lt dydžio paskatinamosios premijos.
