Jei po trisdešimties metų Leonardo da Vinci tapytų Italiją atspindinčią moterį, jis pateiktų ne mįslingai besišypsančios „Mona Lizos” šedevrą, o paliegusios, bedantės senutės portretą.
O Michelangelo Buonarroti vietoj raumeningo Dovydo iš balto Kararos marmuro iškaltų streso prislėgtą, alkaną senyvą vyrą.
Išvaizdai laiko ir pinigų negailintys ir gyvenimo džiaugsmu trykštantis italai tokie rizikuoja virsti, jei ekonominė krizė neatleis savo gniaužtų.
Soti senatvė – miražas
Nacionalinis statistikos institutas „Istat” jau kelerius metus iš eilės skelbia, kad darbo turi vis mažiau italų.
Antrąjį šių metų ketvirtį bedarbių gretos išaugo iki rekordinės 10,5 procento ribos. Tarptautinis valiutos fondas bedarbių mažėjimo Italijoje neprognozuoja artimiausius dvejus metus.
Lyg to nepakaktų, nedarbo lygis tarp 15–24 metų jaunimo pasiekė neregėtas 35 procentų aukštumas. Tai reiškia, kad per artimiausius metus darbo taip ir neradę jaunieji italai rizikuoja likti be pensijos.
Pagal dabartinę sistemą, uždirbti vidutinei pensijai, kuri, socialinio draudimo instituto Inps duomenimis, dabar yra 1150 eurų (4025 litai), reikia 40 metų draudimo įmokų.
Nebent šie jaunuoliai sugebėtų prasiskinti kelią į Italijos parlamentą, kur minimaliai 2400 eurų (8280 litų) pensijai užsitikrinti pakanka penkerius metus praleisti deputato kėdėje. Tokios raudonu aksomu trauktos kėdės vilioja ir todėl, kad, nepaisant milžiniško parlamento iždo deficito, šiemet buvo pakeistos dar patogesnėmis.
Vis dėlto jei demografinė Italijos padėtis negerės, po trisdešimties metų vienam darbingo amžiaus italui teks du pensininkai. Todėl dabartiniams jaunuoliams gali tekti ne tik ilgiau dirbti, bet ir gauti mažesnes pensijas.
Balti dantys gali palaukti
Gerų naujienų nepateikė ir krištolinės jūros skalaujamame Vilazimiuso kurorte Sardinijos saloje į nacionalinį kongresą sugužėję šeimos gydytojai.
Jie paskelbė, kad 64 procentai italų nebesirūpina sveikata. Pietiniuose šalies regionuose sveikatai dėmesio nebeskiria net septyni iš dešimties. Italai anaiptol netapo apsileidėliais.
Ligos prispirti jie apsiriboja būtiniausiais nemokamais vizitais pas šeimos gydytoją, o apsilankyti pas įvairių ligų specialistus tiesiog nebeturi pinigų. Daugiausia pacientų prarado odontologai ir ortodontai. Brangiai kainuojančių jų paslaugų stengiasi išvengti 68 procentai italų.
Likusieji apsiriboja dantų gydymo procedūromis, o dantų lyginimą, balinimą ar protezavimą atideda geresniems laikams.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad krizės poveikis yra kur kas didesnis, nei atrodytų, ir tai tiesiogiai veikia žmonių sveikatą. Viena vertus, italai taupo ir mažiau pinigų skiria profilaktikai ir specialistų konsultacijoms.
Kita vertus, krizė kelia papildomą stresą ir nesaugumo jausmą, o tai dar labiau pablogina sveikatos būklę”, – reziumavo Šeimos gydytojų draugijos tyrimų centro duomenis pristatęs Paolo Misericordia.
Taupo net ir ikrams
Krizei šluojant darbo vietas ir tirpdant pajamas italai ne tik mažiau gydosi, bet ir mažiau valgo.
Žemdirbius vienijančios organizacijos „Coldiretti” apskaičiavimais, italai jau apie 20 procentų apkarpė išlaidas šviežiai mėsai, žuvims, daržovėms ir vaisiams. Taupo italai ir duonai kasdienei.
„Coldiretti” duomenimis, devyni iš dešimties italų kasdien perka šviežią duoną, tačiau pernai jos pirko penkiais procentais mažiau nei 2010 metais. Greta namų esančios duonos krautuvėlės savininkė skundžiasi, kad tiek mažai duonos kaip šįmet italai pirko turbūt tik karo laikais.
Įdomu tai, kad kuklesniais patiekalais priversti tenkintis ne tik vidutines pajamas gaunantys italai, bet ir turčiai.
Pirmąjį šių metų pusmetį italai išgėrė 21 proc. mažiau šampano ir suvalgė net 37 proc. mažiau ikrų. Prieš dešimt metų per tą patį laikotarpį jie atkimšo 9 mln. šampano butelių, o šiemet tik pustrečio milijono.
Jei ekonominiai reikalai Italijoje ir toliau šitaip klostysis, delikatesai liks tik ant politikų stalo. O pasaulio muziejus papuoš nauji – krizės pakeisti – italų portretai.
