Visi šie investuotojai taip pat papildomai įsipareigojo neatlygintinai skirti 6 mln. Lt socialinės gėrovės kūrimo projektams. Pažymėtina, kad Lietuva yra pirmoji šalis Europos Sąjungoje, įtraukusi darniųjų investicijų kokybinį kriterijų į investicinių projektų vertinimą.
„Bio-chem Cleantec“, jau turėdama darniųjų investicijų patirtį Vokietijoje, numato steigti atviros prieigos laboratoriją individualiems tyrėjams, prisidėti prie Elektrėnų viešosios infrastruktūros priežiūros bei skatinti moksleivių ir studentų domėjimąsi biologija ir chemija. Tikimasi, jog tai pasuks šalies ekonominę orientaciją bioekonomikos kryptimi. Šio sektoriaus indėlis į Lietuvos BVP jau dabar sudaro apie 1 proc., tačiau prognozuojama, kad per artimiausius metus jis pasieks 2 proc. šalies BVP.
„Kitron“, Norvegijoje vertinama kaip viena socialiai atsakingiausių gamybinių kompanijų, planuoja bendradarbiauti su Kauno technologijos universitetu, atnaujinant studijų programas ir skiriant praktikos vietas bei stipendijas.
Ūkio ministras teigė, kad nuo 2008 m. Lietuva pritraukė daugiau kaip 140 plyno lauko projektų, tarp kurių - banko „Barclays“ technologijų centras, tarptautinės grynųjų pinigų perlaidų bendrovės „Western Union“ klientų aptarnavimo centras, skrydžių bendrovės „Ryanair“ orlaivių priežiūros ir remonto padalinys ir kt.
„2008 - 2012 m. įgyvendintų užsienio investicinių projektų bendra vertė yra apie 8,6 milijardo litų, o sukurtų naujų darbo vietų skaičius siekia 14 tūkstančių. Iš 50 didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje net 27 įmonės turi užsienio kapitalo. Užsienio investuotojai taip pat yra ir geidžiamiausi darbdaviai Lietuvoje dėl didesnių atlyginimų, patrauklesnių darbo sąlygų bei aukštesnės darbo kultūros“ - sakė ministras.
„Nors atrodo nemenkos, šios naujos keturių kompanijų investicijos, kurios iš pradžių sukurs 400 darbo vietų ir toliau plės, yra tik lašas jūroje, tęsiant potencialių investuotojų pritraukimą į Lietuvą ne didelėmis subsidijomis, o patraukliomis ekonominėmis bei verslo sąlygomis“, - sakė R. Žylius.
