Įsigijusi konkurentą „Xstrata”, Šveicarijos bendrovė „Glencore” netrukus taps įtakingiausia šio verslo žaidėja. Taip bus įgyvendinta jos vadovo svajonė nuolat siekti aukštumų.
Ivanas Glasenbergas – daug ištvermės reikalaujančios sporto šakos atstovas. Gimtojoje Pietų Afrikos Respublikoje jis buvo daugkartinis šalies sportinio ėjimo čempionas.
Jei tik atsiranda laisvesnio laiko, 55-erių vyriškis ir dabar treniruojasi Šveicarijoje – prie Cugo ežero įsikūrusios bendrovės „Glencore” būstinės kūno rengybos salėje.
Gali būti, kad tokia ištvermė jam nemenkai padeda ir verslo varžytuvėse.
Didžiausias metų sandoris
Pasaulyje dar per mažai žinoma apie žmogų, kuriam artimiausiomis savaitėmis galbūt lemta tapti įtakingiausiu žaliavų prekeiviu visoje planetoje.
Jį leidinys „Financial Times” yra pavadinęs viena didžiausių verslo pasaulio mįslių.
I.Glasenbergas vadovauja koncernui „Glencore” – milžinui, kuris greitai gali dar stipriau ūgtelėti. Šis koncernas netrukus priglobs Šveicarijoje įsikūrusį konkurentą – daugelio kasyklų savininką „Xstrata”.
Prieš savaitę „Xstrata” valdyba patarė savo akcininkams priimti „Glencore” pasiūlymą. Tad didžiausias šių metų susijungimo sandoris netrukus bus užbaigtas. Sandorio vertė turėtų siekti daugiau nei 30 milijardų dolerių.
Vienas geriausių derybininkų
Klausimo, kaip tai pavyko pasiekti, niekas nekelia: I. Glasenbergas laikomas vienu stipriausių ir ištvermingiausių verslo pasaulio derybininkų.
„Jis visada būna gudriausias ir visuomet žengia vienu žingsniu toliau už kitus. Rizikos fondų vadovai įsitikinę, kad jie protingesni nei pasaulinių koncernų direktoriai.
Tai galbūt tinka daugeliui, tačiau tik ne Ivanui”, – agentūra „Reuters” citavo vieno rizikos fondo vadovo žodžius.
Siekdamas sudaryti didžiausią savo gyvenimo sandorį „Glencor” koncerno vadovas pademonstravo tokią pat ištvermę kaip ir sportuodamas.
Jis daugelį metų siekė perimti „Xstrata”, tačiau tik šių metų vasarį derybos pagaliau tapo viešos.
Įkalbėjo net šeichus
Daug sykių atrodė, kad Ivano gyvenimo tikslas – jau ranka pasiekiamas, bet jam vėl tekdavo atsitraukti.
Vasarą sandoriui kelią užtvėrė didžioji „Xstrata” akcininkė – Persijos įlankos valstybė Kataras, kuri taip lengvai nenorėjo atiduoti savo dalies.
Bet kažkokiu tik jam vienam žinomu būdu I.Glasenbergui pavyko įkalbėti net šeichus. Tiesa, už nemenką kainą: „Glencore” turėjo pridėti dar porą milijardų dolerių.
Nepaisant to, sandoris greičiausiai bus naudingas: juk susikurs didžiulis koncernas, kuris kontroliuos visus žaliavų verslo procesus – nuo gavybos ir perdirbimo iki transportavimo bei pardavimo.
Dabar Šveicarijos koncernas „Glencore” yra didžiausias pasaulio žaliavų prekiautojas, kuris vadovaujant I.Glasenbergui vis labiau plečiasi.
Koncernas pats išgauna akmens anglis, nikelį ir varį.
Kukurūzai, cukrus ir medvilnė – taip pat „Glencore” darbo sritis. Jam priklauso 49 procentai Rusijos naftos gavybos milžino „Russneft” akcijų.
Šveicarų koncerno valdomas laivynas gabena prekes po visą pasaulį.
„Glencore” – tai pasaulio ekonomika”, – pripažino didžiausio JAV žaliavų prekiautojo „Bank Citigroup” atstovas Stuartas Stanley.
Ne viskas vyksta skaidriai
Žaliavų prekyba – nešvarus verslas. „Glencore” visuomet priekaištauta, kad jis turtėja savo tiekėjų ar aplinkosaugos sąskaita.
Pavasarį dvi šveicarų bendrovės paskelbė studiją, kurioje teigiama, kad Afrikoje koncernas perdirba varį, kurį išgauna vaikai. Šį priekaištą „Glencore” atmetė. Bet vien to ne visada pakanka.
Birželio mėnesį Belgijos teismas paskyrė antrinei koncerno bendrovei „Grain Rotterdam” sumokėti 500 tūkstančių eurų baudą.
Teigiama, jog ji apmokėjo vieno Europos Sąjungos pareigūno atostogų išlaidas ir mobiliojo telefono sąskaitą, kad gautų patikimą informaciją dėl subsidijų grūdų augintojams.
Bet tokie smūgiai I.Glasenbergo neišmuša iš vėžių. Savo verslą jis plečia septynmyliais žingsniais.
Gegužę „Glencore” perėmė varį kasančią „Mutanda Mining” iš Kongo, liepą nusipirko Kanados grūdų koncerno „Viterra” bendrovę su milžiniškomis rapsų ir kviečių atsargomis.
Tiesa, šiame versle nuolat privalai praryti mažesnius, kad pats sugebėtum išsilaikyti.
Dėl susiliejimų pastaraisiais metais susikūrė keletas milžiniškų koncernų, kurie kontroliuoja didelę pasaulio žaliavų verslo dalį.
Jiems priklauso Didžiosios Britanijos „BHP Billiton”, Australijos „Rio Tinto”, „Vale” iš Brazilijos ir „Shenhua” iš Kinijos.
Bičiulio poste nepaliks
Nieko nuostabaus, kad tokie koncernai dažnai diktuoja kainas, juolab kad žaliavų paklausa neatslūgsta jau dešimtį metų. Pirmiausia jos reikalingos greitai besivystančioms šalims – Indijai ir Kinijai.
Tiesa, pastaruoju metu paklausa šiek tiek nustojo augti. Todėl „Xstrata” pelnas per pirmąjį 2012 metų pusmetį nuo trijų milijardų dolerių smuktelėjo iki dviejų.
I.Glasenbergas tikriausiai sugalvos, kaip padidinti pelną.
Jis puikiai pažįsta „Xstrata” virtuvę, jau daug metų jam priklauso per 30 procentų įmonės akcijų.
I.Glasenbergas ir „Xstrata” vadovas Michaelas Davisas augo tame pačiame Johanesburgo kvartale ir lankė tą patį koledžą. Iš pradžių I.Glasenbergas norėjo savo bičiuliui perleisti ir naujojo koncerno vadovo postą.
Tiesa, vėliau jo planai pasikeitė: po šešių mėnesių M.Davisas turi atsistatydinti, žinoma, su solidžia kompensacija. Tuomet valdžios vairą į savo rankas perims I.Glasenbergas.
Mokėsi iš vaško pardavėjo
Atrodo, kad 55 metų verslininkas pasiekė savo gyvenimo tikslą. Studijuodamas Johanesburge jis svajojo tapti turtingu prekiautoju. Tuo metu I.Glasenbergas stebėjo prekiautojo žvakių vašku, kuris žaliavą iš Pietų Amerikos gabeno į Japoniją, darbą.
„Tuomet mąsčiau, kad tai – neįtikėtina: aptaręs reikalus telefonu, šis žmogus uždirbdavo pinigus gabendamas žvakių vašką iš vienos šalies į kitą”, – prisimena I.Glasenbergas.
Dabar jis – milijardierius, jam priklauso 15 procentų „Glencore” akcijų.
Kai praėjusiais metais koncernas įžengė į biržą, I.Glasenbergas iškart užsidirbo penkis milijardus Šveicarijos frankų. („Spiegel.de”, LR)
