Praėjusiais metais 39 proc. ES gyventojų dirbo rinkos paslaugų sektoriuje, t.y. prekybos, transportavimo, finansinės veiklos sektoriuose, apie 30 proc. - ne rinkos paslaugų sektoriuje: viešojo administravimo, švietimo, sveikatos sektoriuose. Pramonės ir statybos sektoriuose dirbo 28 proc. ES darbo jėgos, žemės ūkio - 5 procentai.
Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“ šią informaciją skelbia remdamasi 2011 m. Europos darbo jėgos apžvalgos rezultatais.
Vertinant užimtumą pagal sektorius, situacija ES narėse gerokai skiriasi.
Žemės ūkio sektoriuje paslaugų sektoriuje dirba nuo mažiau nei 2 proc. visų dirbančių gyventojų (Maltoje, Liuksemburge, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje ir Vokietijoje) iki 29 proc. Rumunijoje, 13 proc. Lenkijoje ir 12 proc. Graikijoje.
Pramonės paslaugų sektoriuje dirba nuo 13 proc. dirbančių žmonių Liuksemburge ir 17 proc. Nyderlanduose iki 38 proc. Čekijoje ir 37 proc. Slovakijoje. Rinkos paslaugų sektoriuje (prekybos, transportavimo, finansinės veiklos) ši dalis svyruoja nuo 26 proc. Rumunijoje ir 34 proc. Lenkijoje iki 45 proc. Airijoje ir Kipre. Viešojo administravimo, švietimo, sveikatos sektoriuose ši dalis svyruoja nuo 16 proc. Rumunijoje ir 22 proc. Bulgarijoje iki 42 proc. Liuksemburge ir 38 proc. Danijoje.
Darbuotojų, pasirašiusių fiksuotas terminuotas darbo sutartis, skaičius svyruoja nuo 2 proc. Rumunijoje ir 27 proc. Lenkijoje.
Darbuotojų, dirbančių pagal ribotos trukmės sutartį ES, išaugo nuo 12 proc. 2000 m. iki 15 proc. 2007 metais, vėliau, 2011 metais, jų šiek tiek sumažėjo ir siekė 14 proc. Daugiausia ES gyventojų, dirbančių pagal terminuotus kontraktus, užfiksuota Lenkijoje (27 proc. darbuotojų), Ispanijoje (25 proc.) ir Portugalijoje (22 proc.), mažiausia - Rumunijoje (2 proc.), Lietuvoje (3 proc.), Bulgarijoje ir Estijoje (po 4 proc.).
