H. Fordas padvigubino darbuotojų atlygį
Geraširdiškas sumanumas. Henris Fordas sudarė visas sąlygas, kad jo darbuotojai galėtų įsigyti po automobilį, kuriuos patys gamino. Šis sprendimas paskatino vartojimo revoliuciją, po jos JAV tapto turtingiausia pasaulio šalimi.
H. Fordui iškilo problema, kai automobilio modelio „Ford T“ populiarumas staiga ėmė augti. Savininkui nebeliko nieko kito, kaip galvoti apie masinę gamybą.
Įdiegęs konvejerį savo gamykloje, H. Fordas padvigubino darbuotojų skaičių – taip pasiekė ir dvigubą produkcijos gamybos rezultatą. Po metų pagamintos produkcijos kiekis padvigubėjo dar kartą, tačiau darbuotojų nepadaugėjo.
Neviltį varantis bei protą bukinantis monotoniškas darbas prie konvejerio privertė darbuotojus, beje, kurių dauguma buvo juodaodžiai, masiškai atsisakyti tokio darbo. Didėjanti darbuotojų kaita rodė pavojaus ženklus - bendrovė prarado stabilumą.
H. Fordas ėmėsi radikalių priemonių. 1914-ųjų pradžioje H. Fordas į gamyklą pasikvietė žurnalistus ir pristatė visuomenei naują darbo programą. Pirmasis pasiūlymas - trumpinti darbo dienos laiką nuo 9 iki 8 valandų.
Antrasis – vietoj dviejų pamainų organizuoti tris darbo pamainas ir taip sukurti dar daugiau darbo vietų.
Trečiasis ir reikšmingiausias pokytis – dvigubinti nusistovėjusį 5 dolerių už darbo dieną užmokestį. Darbuotojų gyvenimo sąlygom gerinti ir darbo našumui didinti bendrovė suplanavo investuoti papildomus 10 mln. dolerių.
„Tai yra nuostabi gerumo akcija“, - tuo metu rašė laikraštis „New York Evening Post“. Darbo užmokesčio padvigubinimas buvo puiki investicija.
Per metus darbuotojų kaitos rodiklis smuko nuo 370 proc. iki 16 proc., o darbo našumas pakilo trečdaliu. Nuo 1910 iki 1919 metų modelio „T“ kaina sumažėjo nuo 800 iki 350 dolerių.
Bendrovė tapo geriausia automobilių gamintoja visame pasaulyje, o H. Fordas tapo milijardieriumi.
„Apple“ susigrąžino Stevą Jobsą
Sugrąžinta dvasia. Neretai bendrovės valdyba lengva ranka atsikrato verslo idėjos sumanytojo tik dėl palankesnio valdymo. Tačiau bendrovė, iškeitusi idėjos autorių į keletą profesionalių vadybininkų, rizikuoja prarasti visą magišką žavesį. 1997 metais bendrovės „Apple“ valdyba nutarė susigrąžinti Stevą Jobsą - vieną iš bendrovės įkūrėjų.
Sunku net įsivaizduoti, kaip per tą laiką, kai dirbo be St. Jobso, „Apple“ sunyko - 1996 metais bendrovė prarado 16 mln. dolerių.
Tuomet generalinis direktorius Gilas Amelio įtikino valdybą, kad bendrovei reikia įsigyti programinės įrangos kompaniją bei talentų, kurie didintų intelektualinės nuosavybės vertę ir taip atnaujintų savo produkciją.
Bendrovė „Apple“ įsigijo kompaniją „NeXT“, kurios įkūrėjas buvo ne kas kitas, o S. Jobsas.
G. Amelio greitai suprato „NeXT“ produkcijos vertę, viziją ir kūrybiškumą, o S. Jobsas gavo puikią progą prisijungti prie „Apple“.
Norėdamas tapti generaliniu direktoriumi S. Jobsas prašė G. Amelio pagalbos. Netrukus S. Jobsas tapo neformaliu G. Amelio patarėju ir tarpininku.
Vienas iš valdybos narių Edgaras Woolardas sunerimo dėl G. Amelio darbo kompetencijos ir suabejojo bendrovės galimybėmis pasiekti savo tikslą.
1997 metais E. Woolardas nutarė atleisti iš darbo G. Amelio. Nors E. Woolardas nebuvo tikras, kad S. Jobsas užims generalinio direktoriaus pareigas, tačiau pastebėjo, jog visa kompanija jau kuris laikas vykdė jo nurodymus. Atleidęs G. Amelio, E. Woolardas padėjo S. Jobsui atgauti valdžią bendrovėje. Tam tikra prasme, E. Woolardas pašalino visas kliūtis, kad S. Jobsas sugrįžtų į „Apple“.
