Didieji prekybos tinklai nuolat praneša apie naujas parduotuves ar senųjų atnaujinimą. O mažieji guodžiasi, kad atverti dar vienos parduotuvės duris labai sunku, kaip ir prasibrauti į didmiesčius.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) duomenimis, šiuo metu rinkoje veikia penki didieji tinklai ir tiek pat mažųjų, kurie prekiauja daugiausia maistu ir turi daugiau nei tris parduotuves.
Mažiesiems prekybos tinklams atstovauja „Aibė”, „Čia”, „Tau”, „Express Market”, „Šilas” ir Lietuvos kooperatyvų sąjungos tinklas „Koop”.
Pasiekė ir sostinę
„Didieji prekybos tinklai auga, o mums nėra kur plėstis, net mažesniuose miestuose”, – sakė prekybos sistemą „Tau” valdančios bendrovės „Stilsena” vykdomoji direktorė Jolanta Sargiūnienė.
„Tau” turi 18 parduotuvių. Šių metų plėtros planai – dvi naujos parduotuvės.
Daugiausia šios sistemos parduotuvių Šiaulių rajone, Kupiškyje, Pasvalyje. Birželį tinklas įžengė į Vilnių.
„Sostinėje mes reikalingi, nes ir čia žmonės nori kitokių prekių. Mes siūlome mažų gamintojų produkciją, vežame gaminius iš Vokietijos, Lenkijos”, – pasakojo J.Sargiūnienė.
Didesniuose miestuose mažiesiems tinklams tenka rinktis miegamuosius rajonus. Pirkėjų skaičių ir apyvartą lemia tai, kokiu atstumu įsikūrusi kuriam nors rinkos milžinui priklausanti parduotuvė.
Šiuo metu „Tau” tinkle dirba 180 žmonių.
Prieš porą metų dėl krizės kolektyvas buvo sumažėjęs, tačiau dabar vėl pagausėjo. Anot direktorės, apyvarta kasmet auga maždaug po 10 proc.
Tenka pasukti galvą
„Lietuvoje tendencijos tokios pat kaip ir užsienyje. Didžiųjų prekybos tinklų dalis rinkoje didelė ir vis auganti.
Mažieji taip pat turi vietos. Labiausiai tie, kurie randa savo nišą. Tačiau jų galimybės mažesnės ir jiems konkuruoti bus sunkiau”, – aiškino ISM vadybos ir ekonomikos universiteto Strategijos valdymo programos vadovas Benas Adomavičius.
Smulkesniems tinklams tenka dairytis tokių erdvių, kur dar neįžengė didieji, ir tokių prekių, kuriomis neprekiauja daug parduotuvių įsteigę konkurentai.
Pasak B. Adomavičiaus, mažiesiems tinklams Lietuvoje lengviausia kurtis ten, kur vietos gyventojų nedaug, o jų perkamoji galia nedidelė.
Tokia vieta vargu ar patrauks didelį tinklą, nes įrengti ir išlaikyti parduotuvę kainuos nemažai, o investicijų grąža nebus didelė.
„Tiesa, tokiomis aplinkybėmis pelnas ir plėtra bus riboti”, – pabrėžė strateginės vadybos specialistas.
Kelias į senamiesčius?
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas kiek kitokios nuomonės.
Jis pripažįsta, kad Lietuvos rinka sąlyginai maža, tad konkurencija tarp prekybininkų yra labai arši.
Tačiau ir mažieji turi galimybių įsitvirtinti rinkoje.
„Kaip ir daugelyje šalių, Lietuvoje smulkieji prekybininkai skatinami valstybės.
Pavyzdžiui, pas mus miesto centre ir senamiestyje nuo 2004 metų apribota didžiųjų prekybos tinklų plėtra.
Tokiu būdu mažieji turi geriausias sąlygas plėtoti savo veiklą ten, kur negali ar nenori dirbti didieji, tai yra miesto centre, senamiestyje, mažesniuose miestuose, kaimuose”, – aiškino LPĮA vadovas L.Vilimas.
Ateina dar vienas konkurentas
Didieji prekybos tinklai plėtros planų nestokoja. „Maxima” šiemet atidarė 6 naujas parduotuves ir dar tris atidarys. Pernai atvėrė duris septynios naujos šio tinklo parduotuvės, o viena buvo uždaryta.
„Iki” tinklas praėjusiais metais buvo išplėstas aštuoniomis parduotuvėmis, šiemet jų sąrašas pailgės dešimčia.
„Norfa” šiais metais atidarė septynias, uždarė keturias, per likusius metų mėnesius duris atvers dar penkios parduotuvės.
Iš didžiųjų tinklų vienintelis „Rimi” tinklas pernai ir šiemet parduotuvių neatidarė, tačiau kelias atnaujino.
Į jau ir taip įtemptą konkurencinę kovą ilgainiui įsitrauks dar vienas tarptautinis tinklas – vokiečių „Lidl”, kurio parduotuvių daugiausia veikia Vokietijoje ir Prancūzijoje.
„Palankiai vertiname Lietuvos rinkos sąlygas.
Mūsų patirtis kitose šalyse rodo, kad „Lidl” parduotuvių atidarymas turi įtakos maisto kainų mažėjimui visoje rinkoje”, – sakė „Lidl” atstovė Lietuvoje Daina Balčiūnienė.
Šio tinklo logistikos centro ir parduotuvių projektavimas bei statyba užtruks dar kelerius metus, tačiau tinklas jau ieško ne tik kur įkurti parduotuves, bet ir darbuotojų.
Plėtros metai – 2011-ieji
Mindaugas Kulbokas
„Newsec Baltics” tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas
„2011 metai gali būti vadinami prekybos tinklų plėtros metais. Dauguma didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų atidarė po kelias naujas parduotuves ne tik Vilniuje, bet ir likusioje šalies dalyje.
Vienintelis „Prisma” prekybos tinklas vis dar turi tik dvi parduotuves – po vieną Kaune ir Vilniuje.
2012-ieji taip pat bus prekybos tinklų plėtros metai – jau dabar pranešama apie jau baigtas ar prasidėsiančias naujų parduotuvių statybas ir esamų parduotuvių atnaujinimą.
Viena didžiausių naujienų praėjusiais metais buvo prekybos tinklo „Lidl” pranešimas apie veiklos Lietuvoje pradžią.
Oficialiuose „Lidl” pranešimuose teigiama, kad tinklas turės bent po vieną parduotuvę kiekviename Lietuvos mieste, kurio gyventojų skaičius yra didesnis nei 20 tūkstančių.”
