„Buvo svarbu kuo įvairiau panagrinėti Kauno galimybes, paanalizuoti, kaip galėtų būtų vystoma viena ar kita miesto teritorija. Todėl konkurso nuostatai leido architektams kurti projektus tiek siūlomose vietose, tiek pačių pasirinktose. Buvo akcentuojama tik tai, kad siūlomi sklypai priklauso savivaldybei, o analizuodami privačių sklypų tinkamumą projektų autoriai turėtų įvertinti galimą riziką ir galutinę sąmatą“, - teigė konkurso komisijos pirmininkė Jūratė Merkevičienė.
Kaip ir buvo prognozuota, labiausiai architektų akys krypo į Nemuno salą bei Kauno senamiestį. Pasak miesto savivaldybės, konkurso dalyviams kelti reikalavimai sukurti patrauklią kauniečiams viešąją erdvę, skatinti gretimos aplinkos atgaivinimą, plėsti miesto visuomenių objektų ir erdvių tinklą, gerinti miesto aplinkos kokybę, rūmus formuoti kaip objektą, susijusį su miesto gamtiniu karkasu.
Daugiausia architektų dėmesio sulaukė Senamiestis, Nemuno sala ir Aleksotas. Dviejuose projektiniuose pasiūlymuose - viešbutis „Britanika“ (prieš Nemuno salą) ir Senosios Kauno kapinės (Ramybės parkas), kuriose statybos, išskyrus paminklų, neleistinos.
„Vieni architektai siūlo tankinti centrą, kiti - Aleksotą priartinti prie centro. Mano asmenine nuomone, Rūmų projektas galėtų būti puiki proga miesto centrą pratęsti iki kito Nemuno kranto. Nors H. ir O. Minkovskių gatvėje savivaldybei priklausantis sklypas nėra didelis, tačiau nupirkus gretimus sklypus ir nutiesus tiltą, pėsčiomis būtų galima pereiti visą salą. Tokio ryšio su kitu upės krantu buvo ieškoma ir seniau. Žmonių judėjimas šioje vietoje itin pagyvėtų. Žinoma, reikia viską gerai apskaičiuoti“, - tvirtino architektė.
Idėja statyti Rūmus netoli Kauno piliavietės J. Merkevičienei atrodo taip pat aktuali. Vieno projekto autorius pasiūlė buvusio fabriko „Lituanika“ teritoriją, dviejuose darbuose analizuojama vieta arčiau piliavietės ir Nemuno bei Neries upių santakos.
„Kaunas retėja, tad būtų logiška tankinti miesto centrą. Reikėtų paanalizuoti strategines šios miesto dalies vystymo galimybes“, - teigė komisijos pirmininkė J. Merkevičienė.
Atkreiptas dėmesys ir į įdomiai pateiktą projektą, siūlantį Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmus statyti Kalniečių parke. Architektūros specialistės nuomone, šioje vietoje greičiausiai neiškils tokios paskirties pastatas, tačiau atlikta vietovės analizė parodo, kad ir čia yra galimybė įgyvendinti projektą.
Primename, jog pačioje savivaldybėje yra nemažai abejojančių, ar Kaunui, ne taip lengvai pasistačiusiam „Žalgirio“ areną ir dar ne vienus metus mokėsiančiam skolas ir per 3 mln. Lt kasmet kaip priemoką koncesininkui-arenos valdytojui, dera imtis naujo, panašaus objekto statybos. Juolab kai keliolika metų kauniečiai laukia pagrindinės miesto gatvės - Laisvės alėjos renovacijos, kuri, nesenu paskaičiavimu, kainuos apie 70 mln. Lt.
Rūmų statybos idėjos vystytojai turi savų argumentų. Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas neabejoja, kad Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmai miestui reikalingi. Statistiniai duomenys rodo, kad konferencinis turizmas yra 4-5 kartus pranašesnis už pažintinį. Be to, jis yra ne sezoninis, o tai Kaunui - ypač aktualu.
„Ne kartą universitetų vadovai yra išsakę nuomonę, kad tokie rūmai labai reikalingi, nes tinkamose erdvėse būtų galima rengti rimtas tarptautines mokslines konferencijas. Be to, daug mokslininkų eina pareigas tarptautinėse organizacijose, ir jų renginiai taip pat galėtų vykti Kaune. Tai užtikrintų ir viešbučių užimtumą“, - teigė miesto meras A. Kupčinskas.
Naujuose rūmuose planuojama sukurti įvairių paskirčių erdves, kuriose iš viso būtų daugiau kaip 2200 vietų. Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmuose ketinama įrengti dvi 700 ir 1500 vietų didžiąsias sales, taip pat - mažesnes sales, patalpas artistams ir repeticijoms, derybų kambarius, biurų patalpas. Numatyta įkurti restoraną ir ekspozicijų erdvę, greta pastato įrengti mašinų stovėjimo aikštelę.
Preliminariais skaičiavimais, Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų statyba galėtų kainuoti 90-100 mln. Lt. Miesto vadovo teigimu, ieškant Rūmų statybos finansavimo šaltinių, orientuojamasi į 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos perspektyvinius planus. Iki to laiko būtina parengti detaliuosius planus, techninį projektą, gauti statybos leidimus.
„Jau esame parengę reikalingus dokumentus Laisvės alėjos rekonstrukcijai, tad 2014-aisiais galėsime startuoti. Būtina atlikti ir naujųjų rūmų parengiamuosius darbus. Miesto strateginiame plane šis projektas numatytas 2015 metams. Kad jis reikalingas, rodo ir architektų susidomėjimas bei aktyvus dalyvavimas konkurse“, - pasakojo meras A. Kupčinskas.
Konkurso laimėtojais bus išrinkti tris pirmąsias vietas užėmę projektai. Pirmos vietos laimėtojui numatyta 20 tūkst. Lt premija, antros vietos laimėtojui - 15 tūkst. Lt, trečios vietos laimėtojui - 9 tūkst. Lt. Taip pat bus skirtos 2 tūkst. Lt dydžio paskatinamosios premijos.
Nuo šio trečiadienio, teigia Kauno miesto savivaldybės Viešųjų ryšių poskyrio vyriausioji specialistė Rūta Vaitkevičiūtė, konkursui pateikti projektai eksponuojami savivaldybės mažojoje salėje. Spalio 16-ąją rengiamas viešas darbų aptarimas.
