EK įmonių ir pramonės šakų direktorato kontrolės tarnyba
konstatavo, kad Alkoholio kontrolės įstatymas, numatantis draudimą
prekiauti didesnėmis nei 1 litro talpomis ir stipresniu nei 7,5
proc. alumi, sidru ar alaus gėrimu, prieštarauja vienai pamatinių
ES vertybių - laisvam prekių judėjimui.
„Po susirašinėjimo su atsakingomis Lietuvos Respublikos
institucijomis dėl priimto Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo
ir galimo ES teisės aktų, tiksliau 34-36 TFEU straipsnių, pažeidimo
Europos Komisija gavo atsakymą iš Lietuvos atsakingų asmenų.
Jame
pripažįstamas pažeidimas ir prisiimama atsakomybė priimti reikiamus
pakeitimus, kurie kuo greičiau atitaisys situaciją“, - teigia EK
kontrolės tarnybos atstovas Maciejus Gorka.
Kreipimąsi į EK inicijavusi Mažų alaus daryklų asociacijos
pirmininkė Lina Šileikienė tikisi, kad teisingumas bus atkurtas
artimiausiu metu, nes kiekviena nerimo ir nežinios diena kenkia
mažųjų aludarių verslui.
EK rašte, be kita ko, pažymima, kad apie ketinimus keisti
Alkoholio kontrolės įstatymą buvo privaloma pranešti Europos
Komisijai. Komisija nebuvo informuota apie šio įstatymo pakeitimus.
„Dėl to Komisija nori atkreipti dėmesį į Europos Sąjungos
Teisingumo Teismo nagrinėtą bylą C-194/94 „CIA Security
International“, kurios metu teismas padarė išvadą, kad negebėjimas
vykdyti prievolės pateikti informaciją, kaip tai numatyta
Direktyvoje 98/34, yra laikomas procedūros pažeidimu.
Šiuo atveju techninio reglamento priėmimas, kuris apima
reglamento punktų keitimą (LR Alkoholio kontrolės įstatymo
pakeitimus), yra laikomas netinkamu ir negali turėti jokios
teisinės galios“, - teigiama Europos Komisijos oficialiame rašte.
Pasak L. Šileikienės, pakeistas įstatymas būtų sudaręs
nesąžiningas konkurencines sąlygas tarp didžiųjų ir mažųjų alaus
gamintojų ir tikrai nebūtų pasiekęs deklaruojamų tikslų mažinti
girtavimą, jau nekalbant apie užsibrėžtus ekologinius siekius, nes,
įtvirtinus 1 litro talpos apribojimą, automatiškai padidėtų
parduodamų plastikinių butelių skaičius“, - teigia L. Šileikienė.
Mažų alaus daryklų asociacija į Europos Komisiją dėl Alkoholio
įstatymo pakeitimų neatitikimo ES teisės aktams kreipėsi balandžio
mėnesį.
L. Šileikienės teigimu, prieš tai Mažų aludarių asociacija gavo
Seimo Europos teisės departamento raštą, kuriame teigiama, jog
pakoreguotas įstatymo projektas prieštarauja Sutarties dėl Europos
Sąjungos veikimo 34 straipsniui bei kelia abejonių, ar
nenusižengiama ES ribose taikomam proporcingumo principui.
Pasak jos, papildytu įstatymu apribojus alkoholio koncentraciją
iki 7,5 proc. lengvuose alkoholiniuose gėrimuose, išlieka galimybė
vartoti stipresnius gėrimus, todėl iš esmės toks apribojimas yra
nieko vertas, o girtavimo problemą gali tik pagilinti.
Be to,
papildyti įstatymo punktai kelia abejonių ir dėl praktinio jų
įgyvendinimo. Pakoreguotas įstatymas siūlo užtikrinti, kad asmenys
iki 18 metų nebūtų įleidžiami į barus, restoranus, kavines, bufetus
ir kitas viešojo maitinimo įmones nuo 22 iki 6 valandos.
Pasak L.
Šileikienės, nėra aišku, kodėl šie asmenys negalėtų lankytis šiose
įstaigose, jeigu jose neperka ir nevartoja alkoholinių gėrimų arba
lankosi jose kartu su savo tėvais.
Vienas iš papildytų alkoholio įstatymų punktų nurodo, jog alų
bei kitus silpnesnius alkoholinius gėrimus bus galima išpilstyti
tik į ne didesnę nei 1 litro talpos tarą.
„Toks įstatymo pakeitimas gina tik vieną šalies alaus
gamintoją, kuris šiais metais investavo į 1 litro PET pakuočių
gamybos liniją. Lygios konkurencijos principą pažeidžia ir tai, jog
taros dydžio apribojimai negalios vynui bei stipriesiems gėrimams.
Toks įstatymo pakeitimas sudarys nesąžiningas sąlygas šalies
gamintojams, nepasieks savo tikslo kontroliuoti alkoholio vartojimą
šalyje, o valstybei pareikalaus papildomų išlaidų, kuomet prasidės
teisiniai ieškiniai dėl nelygios konkurencijos sudarymo.
Šiuos
ieškinius, beje, galės iškelti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio
šalių gamintojai, importuojantys savo produkciją“, - teigia L.
Šileikienė.
Mažųjų aludarių pirmininkė pabrėžia, jog didžiausią klausimą
kelia šio įstatymo papildomų punktų nauda.
„Mažieji aludariai
abejoja, ar prekybos dideliais buteliais uždraudimas sumažins
girtavimą. Pasak šių pakeitimų iniciatoriaus, Seimo nario Antano
Matulo, alaus vartojimas yra didžiulė problema Lietuvos kaimo
vietovėse, tačiau ar mažesni alaus buteliai pakeis esamą situaciją?
Išpilsčius į mažesnę tarą alus brangs, todėl veikiausiai žmonės
vietoj jo rinksis stipresnius gėrimus.
L. Šileikienės manymu, silpnųjų gėrimų tarą bei alkoholio
koncentraciją apribojantys įstatymo punktai žlugdo šalies mažuosius
aludarius.
„Investuoti į naujas alaus pakuočių linijas galės tik
didžiosios užsienio kompanijų įmonės, nes mes - mažieji aludariai -
tam neturime finansinių galimybių.
Be to, neliks išskirtinių
tradicinio lietuviško alaus rūšių, kokį verda beveik vien mažieji
aludariai, o didžiosios kompanijos negamina. Toks tradicinis alus
paprastai yra stipresnis už įprastą pramoninį, gali siekti iki 10
proc. alkoholio koncentracijos.
Šis alus yra kulinarinis ir
tautinis paveldas, jis kur kas brangesnis už paprastą alų. Be to,
vargu ar toks tradicinis alus kokiu nors būdu skatina alkoholizmą,
lyginant su didžiuliais pagaminamo ir suvartojamo lengvo alaus
kiekiais.
Atrodo, tarsi naujojo įstatymo projekto kūrėjai,
įvardindami alkoholinio gėrimo vartojimo problemas, rodytų į mus
pirštais - štai, kur tikroji besaikio alkoholio vartojimo
priežastis - mažieji aludariai!“ - teigia L. Šileikienė.
