Anot jų, premjeras dar vertina galimus tokio žingsnio
padarinius. Tokia partijos atstovų nuomonė nesutampa su antradienį
pasirodžiusiais pranešimais, kad Ispanijos vyriausybė gelbėjimo
paketo paprašys jau kitą savaitgalį.
Vyriausybė neva patiria spaudimą iš kai kurių Europos partnerių
ir analitikų prašyti gelbėjimo programos, į kurią įeitų ir Europos
centrinio banko obligacijų išpirkimo programa.
Ispanijos vyriausybė pagalbos paketo kol kas nepaprašė, tačiau
Europos Sąjungos ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas per vizitą Madride pirmadienį sakė, kad Europos Komisija yra pasiruošusi imtis veiksmų, jei ji apsispręstų tai
padaryti.
Analitikai teigia, kad Ispanijos vyriausybė delsia, nes
baiminasi, jog kai kurios euro zonos valstybės, tokios kaip
Vokietija ar Suomija, gali blokuoti pagalbą.
M. Rajoy vyriausybė taip pat nerimauja, kad euro zona
Ispanijai gali primesti dar daugiau nepopuliarių taupymo priemonių.
Vyriausybė gali norėti palaukti iki regioninių rinkimų pabaigos
spalio 21 dieną.
Euro zona anksčiau jau pažadėjo atskirą iki 100 mlrd. eurų
gelbėjimo paketą Ispanijos bankų sektoriui. Vyriausybė nemano, kad
bankams prireiks daugiau nei apie 40 mlrd. eurų.
Bedarbių skaičius Ispanijoje ir toliau auga
Bedarbių skaičius Ispanijoje
rugsėjį, palyginus su rugpjūčiu, padidėjo 1,7 proc. arba 79 tūkst.
645 žmonėmis, informuoja CNBC.
Remiantis darbo ministerijos duomenimis, darbo Ispanijoje iš
viso neturi 4,7 mln. žmonių.
Tai buvo antras mėnuo, kai bedarbių skaičius išaugo. Per
vasaros turizmo sezoną jis buvo stabilus.
Stipriausias smūgis suduotas paslaugų sektoriui, o žemės ūkio,
statybų ir pramonės sektoriuose praėjusį mėnesį atleista mažiau
žmonių.
Nedarbo lygis Ispanijoje siekia 24,63 proc. ir yra aukščiausias
tarp pramoninių šalių.
