„Atsirado bebras, elnias ir t. t. Bet jie labai tiko vaizduoti, atrodo, gamta juos tam ir sukūrė, kad jie atsirastų ant pinigų“, - pasakojo Kazimieras Paškauskas, vyriausias dailininkas, dirbęs tuometėje Vertybinių popierių leidykloje, kuri buvo atsakinga už naujų pinigų ir talonų kūrimą ir spausdinimą.
Talonus paminėjo pašto ženklu
Rugsėjo 28 dieną į apyvartą buvo išleistas pašto ženklas, skirtas Lietuvos nacionalinės pinigų sistemos atkūrimo dvidešimtmečiui. Jame pavaizduoti Lietuvos pinigai – talonai, pakeitę sovietinius rublius. Tai progai skirtas pašto ženklas išleistas 100 tūkst. tiražu, jo nominalas – 2 Lt. Šį pašto ženklą sukūrė dailininkė Dorota Gasiūnaitė.
Kartu su pašto ženklu išleisti ir pirmosios dienos vokas bei suvenyrinis lapas.
Buvo išleistos trys talonų laidos – 1991 m., 1992 m. ir 1993 m. Pirmosios laidos talonus kūrė dailininkai Kazimieras Paškauskas, Raimondas Miknevičius, Giedrius Jonaitis, Rytis Valantinas, Justas Tolvaišis, kitų laidų talonų autoriai – K. Paškausko suburta ir vadovaujama dailininkų grupė: Rūta Lelytė, Vilius Jurkūnas ir Algė Varnaitė. Talonų reverse dominavo Lietuvos miškų paukščiai ir žvėrys.
„Vakarais susėdę su direktoriumi galvodavome, kokius žvėris rinktis piešiniams, kad jie nesikartotų. Taip ir atsirado bebras, elnias ir t. t. Bet jie labai tiko vaizduoti, atrodo, gamta juos tam ir sukūrė, kad jie atsirastų ant pinigų“, - pasakojo K. Paškauskas.
Nors pinigų kūrėjams buvo keliami reikalavimai, kad pinigus būtų kuo sudėtingiau padirbti, K. Paškauskas pripažįsta, kad su šiuolaikine technika tai būtų juokų darbas.
„Būdavo kombinuojami du, trys tinklelių sluoksniai, kad išgautume reikalingą raštą. Dabar tai kompiuteriu padaryti taip paprasta, o tada viską reikėjo daryti rankomis. Pirmiesiems nominalams numeruoti buvo naudojamas standartinis numeris, naudotas troleibusuose. Pirmieji talonai buvo dideli, linijos storos, juos buvo nesudėtinga padirbti“, - prisimena dailininkas.
Buvo pripažinti tik Lietuvoje
Talonai nebuvo „tikri“ pinigai, dėl to užsienyje jie nebuvo pripažinti. Kurti ant prastos kokybės popieriaus (Rusija ribojo medvilnės, reikalingos pinigų gamybai, importą), talonai kartais atlaikydavo tik 25-50 perlenkimų.
Tam, kad tikrus talonus būtų lengviau atskirti nuo padirbtų, į dažus spaustuvėje būdavo įmaišoma metalinių dulkių. Tikėtasi, kad su magnetu tokius talonus bus nesunku patikrinti, tačiau tai retai kada veikdavo, nes ne visos parduotuvės turėjo magnetus, o kartais jie pritraukdavo ir kitų spaustuvių dažus.
Kai 1991 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos vyriausybė įvedė bendruosius talonus, jie buvo išmokami kaip priedas kartu su algomis rubliais ir iki 1992 m. gegužės 11 d. funkcionavo kuponų forma įsigyjant prekes. 1992 m. rugsėjo 16 d. Lito komitetas priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos laikinųjų pinigų – talonų įvedimo ir rublių išėmimo iš apyvartos“.
Šiuo nutarimu nustatyta, kad nuo 1992 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikoje cirkuliuoja tik laikinieji pinigai – talonai. Rubliai į talonus buvo keičiami santykiu 1:1. 1993 m. birželio 25 d. į apyvartą išleidus litus, laikini pinigai talonai buvo keičiami į litus santykiu 1 litas už 100 talonų. Laikinieji pinigai apyvartoje buvo iki 1993 m. liepos 20 d.
