„Ši sutartis yra žingsnis, kuris sustiprins smulkųjį verslą ir rizikos kapitalą. Tai yra išėjimas iš Lietuvos ribų. Tai padidins konkurenciją ir mūsų įmonės konkuruodamos galės augti ir kelti Lietuvos gerbuvį“, - sakė ūkio ministras Rimantas Žylius. Anot ministro, per paskutinius keturis metus į rizikos fondus buvo investuota apie 230 mln. litų.
Sutartį pasirašė EIF generalinis direktorius Richardas Pelly, „KredEx“ generalinio direktoriaus Andrusas Treieras ir „Invega“ vadovas Audrius Zabotka. Latvijos atstovai į ceremoniją vėlavo.
„Mes įžengiame į antrą investavimo etapą – anksčiau EIF skyrė pinigus Baltijos šalių struktūriniams fondams. Ši bendradarbiavimo schema – Baltijos inovacijų fondas - yra unikalus projektas. Tokio atvejo, kad trys valstybės sukurtų vieną investicinį fondą, dar nebuvo Europje“, - sakė R. Pelly.
Pasak A. Treiero, tai, kad Baltijos šalys sujungė jėgas vienam projektui, leis pritraukti tokius investuotojus, kurie į kurią nors vieną šalį nemėgintų investuoti.
„Trys Baltijos šalys veikdamos išvien gali padidinti savo mažų rinkų patrauklumą investuotojams ir sukurti daugiau verslo finansavimo galimybių. Be bendradarbiavimo tarpusavyje ir su EIF, tokio masto rizikos kapitalo investicijas pritraukti būtų sunku“, - sakė A. Treieras.
Ketinama daugiausia pinigų investuoti į technologines įmones. Nors „technologija“ per pranešimą nebuvo tiksliai apibrėžta, tačiau minėta, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas ne naujoms įmonėms kurti, o jau esančioms plėsti.
Kaip po renginio komentavo A. Zabotka, 100 mln. eurų bus skiriami tik tokiems fondams, kurie įsipareigos pusę būsimos investicijos pritraukti iš kitų šaltinių: pensijų fondų ar privačių investuotojų. Taip programos investicija padidės du kartus.
