Graikai siekia gauti paramos, bet ar euro zonos šalys šįkart išties pagalbos ranką?
Euro zonos krizė sugrįžo į tą vietą, iš kurios įsižiebė prieš dvejus su puse metų, – į Graikiją.
Jos indėlis į visos ES ekonomiką siekia viso labo 2 procentus, tačiau ši valstybė gali sugriauti visą euro zoną.
Per pastarąsias savaites daugiau dėmesio buvo kreipiama gerokai didesnei Ispanijai.
Pavojus, kad ir ši valstybė atsidurs prie bedugnės, bent kuriam laikui praėjo.
Užtat Graikijoje krizės laužas liepsnoja toliau. Ar pavyks jį užgesinti – labai abejotina.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Europos Komisijos ir Europos centrinio banko atstovai privalo vėliausiai lapkričio 6-ąją pateikti savo nuosprendį.
Diplomatine kalba turi būti korektiškai nurodyta, ar kreditorių spaudžiama A. Samaro vyriausybė sugebėjo sumažinti valstybės biudžeto deficitą.
Tačiau į viešumą patekę pranešimai rodo, kad graikams to padaryti nepavyko.
Šalies skolų kupra auga, nes užsitęsusi recesija niekais pavertė mėginimus taupyti. Reformos irgi nevyksta, nes jas stengiasi palaidoti išsikerojęs biurokratinis aparatas.
Kas lieka euro zonos šalims? Šiuo metu jau svarstomos trys galimybės.
Pirmoji – Graikijai skirti daugiau laiko reformoms įgyvendinti ir valstybės biudžetui lopyti, o tik tuomet skirti 31 mlrd. eurų iš naujo paramos paketo. Už tai jau pasisakė Prancūzijos premjeras Jeanas Marcas Ayrault.
Antroji – Graikija turėtų toliau brangiai skolintis, o ankstesni kreditoriai rizikuotų savo pinigais. Vien vokiečių mokesčių mokėtojams tai kainuotų 8 mlrd. eurų.
Trečioji – euro zonos šalys dėl taupymo programos pažeidimų galėtų neduoti Graikijai 31 mlrd. eurų, tačiau taip pastūmėtų šalį nekontroliuojamo bankroto link.
Galima tokio sprendimo pasekmė – Graikijos išstojimas iš euro zonos.
Pastarasis žingsnis būtų gana rizikingas.
Juk jau netrukus pradės veikti Europos stabilumo mechanizmas, kurio vertė netrukus gali išaugti nuo 500 mlrd. iki 2 trilijonų eurų. Už tiek išgelbėti graikus – juokų darbas.
Tačiau ar verta taip aukotis? Antai daugiausia Graikijai paskolinusios Vokietijos ekonomikos ministras Philippas Rösleris dar vasarą aiškiai pareiškė: „Graikų išstojimas iš euro zonos man jau seniai nekelia siaubo.”
Vis dėlto jei Graikijai būtų atsisakyta išmokėti eilinę paramos paketo dalį – būtų įspėjimas visoms kitoms prasiskolinusioms Europos šalims.
Juk akivaizdu, kad Atėnai patys gelbėtis net nelinkę.
