Pernai senas daugiabutis Suomijos Ryhimekio mieste buvo modernizuotas taip, kad tapo pasyviu gyvenamuoju keturių aukštų pastatu.
Ambicingą projektą vykdė kompanija „Paroc” kartu su Helsinkio universiteto specialistais, Suomijos techninių tyrimų centro VTT ekspertais ir kitais partneriais.
Statė prieš 40 metų
Prieš imdamasi šio darbo „Paroc” komanda užsibrėžė tikslą atnaujinti pastatą taip, kad jis savo energijos sąnaudomis atitiktų pasyvių gyvenamųjų namų standartus, būtų energiškai efektyvus, sandarus, o mikroklimatas viduje būtų sveikas.
Šis namas pastatytas maždaug prieš 40 metų, tuo pat metu, kai Vilniuje iškilo pavyzdinis aukščiausius Sovietų Sąjungos apdovanojimus pelnęs Lazdynų blokinių daugiabučių rajonas.
Tačiau, skirtingai nuo sovietinių blokinių daugiabučių, Ryhimekio gyvenamojo namo gelžbetoniniai elementai jau tuomet buvo apšiltinti 10 centimetrų storio akmens vatos sluoksniu, o langai šiame name buvo sumontuoti ne laikančiojoje konstrukcijoje, bet šilumos izoliaciniame sluoksnyje.
Šiandien Lietuvoje renovuojamuose pastatuose langai vis dar nėra įrengiami šiltinimo sluoksnyje – tai didina šilumos nuostolius, nors juos būtų gana paprasta sumažinti.
„Tai buvo dar gana geras, apynaujis, nenusidėvėjęs pastatas. Suomijoje taip statyta jau prieš 40 metų”, – pasakojo UAB „Paroc” rinkodaros vadovė Audronė Endriukaitytė.
Skydus surinko gamykloje
Iš pradžių buvo nudaužytas fasado apdailos sluoksnis, nuimta šiltinamoji medžiaga ir paruoštas pagrindas specialiems surenkamiesiems fasado skydams montuoti.
Tuo metu gamykloje buvo surenkami vientisi vertikalūs viso namo aukščio skydai. Jie buvo gaminami iš medinio karkaso, pripildomi akmens vatos.
Skyduose buvo sumontuota ortakių sistema vėdinti, įstatyti langai. Vėliau didžiuliai skydai buvo vežami į statybvietę ir čia montuojami ant paruoštų pastato sienų.
„Vertikaliuose skyduose buvo galima įrengti ortakius per visą pastato aukštį kiekvienam butui atskirai. Taip buvo garantuotas patikimas pastato patalpų vėdinimas.
Tai itin svarbus energiškai efektyvaus namo elementas, jis padeda ne tik sutaupyti, bet ir suteikia komforto”, – sakė A.Endriukaitytė.
Šio namo renovavimas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, logiškas ir nesudėtingas.
Tačiau vertėtų pažvelgti atidžiau.
Sandarūs ir kokybiški fasado šiltinimo elementai į statybvietę atvažiuoja jau surinkti gamykloje, uždarose patalpose, kur jų neveikia drėgmė ir krituliai. Gamykloje ant specialių stalų tokius skydus galima paruošti kur kas kokybiškiau ir greičiau nei statybvietėje.
Be to, į statybvietę atvežus pabaigtus elementus renovacija vyksta sparčiau, lengviau kontroliuoti kokybę.
Vietoj plokščio daugiabučio stogo buvo įrengta palėpė su vienašlaičiu stogu.
Palėpė apšiltinta nedegia, patikima šilumos izoliacija iš „Paroc” akmens vatos. Palėpėje buvo sumontuota viso namo vėdinimo sistemos įranga.
„Vėdinimo sistema labai svarbi ir viena esminių renovacijos detalių, tačiau Lietuvoje į ją dar nekreipiama dėmesio”, – sakė A.Endriukaitytė.
Taip pat Ryhimekio daugiabutyje, skirtingai nei renovuojant namus Lietuvoje, langai buvo sumontuoti izoliaciniame šiltinamajame sluoksnyje, o tai reiškia, kad tokiame pastate bus mažiau šilumos tiltelių ir sumažės šilumos nuostoliai.
Balkonai prie daugiabučio statomi atskirai, kaip atskiras elementas.
Jie atskirti nuo pagrindinių atitvarų ir dėl to taip pat sumažėja šilumos nuostoliai.
Gyventojams nieko nekainavo
Toks renovacijos būdas kaip Ryhimekio mieste gali būti taikomas ir Lietuvoje. Juolab kad senų daugiabučių gelžbetonio plokštės sovietmečiu nebuvo šiltinamos, tad nereikia fasadų daužyti, valyti ir specialiai parengti skydams tvirtinti.
„Aišku, perimant suomių patirtį labai svarbu suvokti, kad renovacijos procesas turi būti sujungtas į vieną visumą: nuo projekto iki statybos darbų.
Juk tokia technologija galėtų būti naudojama ir Lietuvoje šiltinant daugiabučius namus. Nebūtinai jie turi būti pasyvūs, bet sumažinti energijos sąnaudas ir padidinti vidaus patalpų komfortą būtų tikrai išmintingas sprendimas”, – sakė A.Endriukaitytė.
Lietuvoje daugelis baidosi užsieninių būsto modernizavimo projektų dėl neva didelių kainų. Ryhimekio daugiabučio renovavimo projektas gyventojams nieko nekainavo.
Pastatas priklauso Ryhimekio savivaldybei, kuri ir užsakė šį projektą, o finansavo jį per vietinę Būsto agentūrą iš miesto biudžeto.
Būstui atnaujinti naudotų gamykloje pagamintų specialių skydų kvadratinio metro kaina siekė 175 eurus (apie 600 Lt).
Iš viso buvo pagaminti 69 skydai, kurių bendrasis plotas – 2484 kv. m.
Finansinė projekto logika buvo tokia: savivaldybė finansuoja modernizavimą, o gyventojams didinamas būsto nuomos mokestis beveik tiek, kiek sumažėja šildymo išlaidos. Gyventojai patys neinvestavo į būsto atnaujinimą, mokesčių našta jiems nepakito ir tuo pat metu jie dabar turi modernų, energiškai efektyvų, estetiškai patrauklesnį ir patogesnį būstą.
