Kuriose šalyse labiau linkstama į korupciją? Tose, kuriose dosniai žarstomasi arbatpinigiais? Ar tose, kur suskaičiuojama grąža iki paskutinio cento ir viskas susižeriama į kišenę?
JAV mokslininkai, apklausę 32 valstybių atstovus, padarė tokią išvadą: kuo dažniau žmonės duoda arbatpinigių, tuo dažniau jie duoda ir kyšių.
Amerikiečiai netyrė rusų įpročių, o Lietuvoje atvykėliai iš šios kaimyninės šalies išsiskiria dosnumu atseikėdami barmenams ir padavėjams arbatpinigių. Skandinavai, vokiečiai ir britai – kur kas kuklesni.
Išskyrė indus ir kanadiečius
Mokslininkai tarp arbatpinigių ir kyšio įžvelgė panašumų – tai papildomas atlygis už paslaugas, be to, taip sutvirtinami ir socialiniai ryšiai tarp paslaugos teikėjo ir kliento.
Tiesa, vienas esminis skirtumas vis dėlto yra – arbatpinigiai duodami tuomet, kai paslauga jau suteikta. Kyšis – išankstinis atlygis.
Korupciją ir arbatpinigius susieję mokslininkai surikiavo šalis, kurių gyventojai dažniau linkę duoti arbatpinigių ir kurių nesišvaisto pinigais. Tarp pirmųjų – Venesuela, Argentina,Egiptas, Indija, Turkija, Graikija, Kolumbija, Meksika, Brazilija, Italija, Japonija.
Portugalai, ispanai, amerikiečiai, kanadiečiai, austrai, vokiečiai, prancūzai, britai, šveicarai ir suomiai susirikiavo kitoje gretoje.
Naujoji Zelandija, Islandija, Švedija, Danija, Honkongas, Norvegija, Australija, Nyderlandai, Belgija, Airija, Izraelis – ties viduriu.
Kad sutvirtintų tokią versiją, Harvardo mokslininkai apklausė kanadiečius ir indus. Antrieji išsiskiria aukštu korupcijos lygiu, be to, dažniau duoda arbatpinigių nei kanadiečiai. Pastarieji negarsėja ir kyšiais.
Paaiškėjo, kad tiek indai, tiek kanadiečiai vyrai labiau toleruoja kyšius nei moterys. Indams kyšiai kur kas priimtinesni nei kanadiečiams, be to, indai arbatpinigių duoda norėdami ne padėkoti už suteiktą paslaugą, o siekdami palankesnio santykio su paslaugos teikėju ateityje.
Būtent antrasis motyvas, anot mokslininkų, ir lemia polinkį į korupciją. Tie, kurie ne dėkoja, o moka už palankumą, toleruoja ir neteisėtą atlygį.
Įsigalėjo taisyklė atsilyginti
Kurių šalių turistai daugiausia palieka arbatpinigių lankydamiesi Lietuvoje? Dažniausiai kaip dosniausius barmenai ir padavėjai mini rusus.
Tiesa, pasakoti apie arbatpinigius barmenai ir padavėjai neskuba, mat šį papildomą uždarbį privalu deklaruoti mokesčių prievaizdams. Tačiau retas tai daro.
Vilnietis barmenas Mindaugas pripažino, kad papildomas atlygis sudaro reikšmingą atlyginimo dalį.
„Italai nėra mėgėjai palikti arbatpinigių. Britai beveik niekada nepalieka. Tarkime, ateina bernvakario švęsti atvykusių britų grupė. Vienas užsako alaus, sumoka, visą grąžą pasiima ir viso gero. Anglai – išvis bėda arbatpinigių klausimu”, – lygino barmenas.
Rusai, anot jo, ir išgeria daug, ir dosnūs atsiskaitydami.
Dešimtmetį už baro besisukantis vyras puikiai pamena ir tuos laikus, kai arbatpinigiai siekdavo ir šimtą litų.
Tiesa, tokie laikai jau praėjo ir dabar arbatpinigių sumos susitraukė, tačiau kelis litus kaip padėką palieka kur kas daugiau žmonių nei prieš šešerius septynerius metus. Ypač išaugo tokių lietuvių gretos.
„Jau ir Lietuvoje galime kalbėti apie arbatpinigių kultūrą. Dažniau, žinoma, jų palieka tie, kurie patys kadaise, galbūt studijuodami, yra dirbę padavėjais.
Tuomet jie labiau supranta, ką reiškia gauti arbatpinigių”, – pasakojo Mindaugas, dirbęs keliuose ne tik lietuvių, bet ir užsieniečių mėgstamuose baruose.
Dažniau daugiau palieka tie lietuviai, kurie į barą ateina vieni. Jie sėda prie baro, tikisi pasikalbėti su barmenu, stebi, kaip jiems maišomas kokteilis.
„Jei tai vyrai, o greta dar kokios žavios merginos pamirksi, paprašo ir joms padaryti kokteilių. Tad už tokį bendravimą jie palieka didesnių arbatpinigių”, – aiškino Mindaugas.
Kai kurie klientai arbatpinigiais stengiasi pelnyti galimybę būti aptarnaujami be eilės kitą kartą, kai vėl įsigeis gėrimo.
„Bene juokingiausias atvejis nutiko prieš kelerius metus. Iš ryto atėjo viena moteris, ji buvo ganėtinai nuvargusi po nakties linksmybių, paprašė mineralinio vandens už keturis litus, padavė 200 litų banknotą ir išėjo”, – bene gausiausius arbatpinigius prisiminė barmenas.
Dosniausi – verslininkai
Dažnai užsieniečių lankomuose lietuviškos virtuvės restoranuose „Forto dvaras” atvykėliai iš svetur arbatpinigių palieka beveik visuomet. Arbatpinigių suma siekia 10 proc. sąskaitos.
Lietuviai taip pat orientuojasi į 10 proc., tačiau tiek dažniau palieka vilniečiai, kitų miestų gyventojai – perpus mažiau.
„Forto” restoranų atstovas Kęstutis Markevičius per pašnekesius su padavėjais daugmaž apskaičiavo, kad Vilniuje padavėjas perdien gali susirinkti bemaž 100 litų arbatpinigių, Kaune – 70, o Šiauliuose ar Panevėžyje – apie pusšimtį litų.
Dosniausi tie užsieniečiai, kurie į Lietuvą atvyksta verslo reikalais. Tie, kurie mūsų šalyje apsistoja ilgesniam laikui, ilgainiui perima vietos tradicijas ir arbatpinigių palieka jau mažiau.
Anot K.Markevičiaus, taupiausi – lenkai. Skandinavai, vokiečiai ir britai visuomet atseikėja arbatpinigių. O rusų turistus „Forto” atstovas skirsto į dvi kategorijas: turtingieji palieka gausesnius arbatpinigius, o paprasti keliautojai laikosi 10 proc. taisyklės.
Suskaičiuoja ir centus
„Geras klientas tas užsienietis, kuris dar gerai nesupranta lito ir jo pinigų santykio”, – šypsojosi septintus metus Vilniuje taksi vairuojantis Algis.
Paprastai į oro uostą važiuojantys užsieniečiai būna ne tokie dosnūs nei tie, kurie važiuoja iš jo.
Pasak Algio, rusai turistai paprastai ne tik išsipasakoja, ką patyrę Lietuvoje, kuo mūsų gyvenimas skiriasi nuo jų, lygina pirkinių kainas, bet ir nepašykšti arbatpinigių.
„Tačiau taip elgiasi ne visi. Kai kurie netgi lygina, kad už tokį pat atstumą prieš kelerius metus jų pažįstami mokėjo tiek ir tiek litų, o dabar jau norima daugiau”, – pasakojo Algis.
Kintančios paslaugų kainos paveikė ir arbatpinigius.
Vienu metu, kai kainas buvo sumažinusi konkurencija, arbatpinigiai ūgtelėjo, dabar paprastai klientai suapvalina sumą, kurią rodo taksometras, arba prideda vieną du litus.
Paprastai visuomet arbatpinigių Algiui palieka skandinavai ir vokiečiai. Tačiau ne visi atvykėliai dosnūs. Kitas taksistas pasakojo neseniai vežęs italą, kuris taksometre pamatęs šviečiant 17,60 lito atseikėjo vairuotojui lygiai tiek litų ir centų.
