„Pagaminta Lietuvoje”. Toks užrašas – ant molekulinės, baltymų ir ląstelių biologijos produktų, kuriuos į rankas ima įvairiausių pasaulio universitetų mokslininkai.
JAV įmonės „Thermo Fisher Scientific” molekulinės biologijos padalinys Vilniuje jais aprūpina ne tik universitetus, bet ir pasaulio farmacijos, biotechnologijų įmones, ligoninių bei klinikų diagnostikos laboratorijas, aplinkos kontrolės institucijas.
„Gyvybinių procesų analizė tarp uždarų mokslo institucijų sienų baigėsi. Tyrimų metodai iš mokslo laboratorijų šiuo metu persikelia į gydymo įstaigas, maisto pramonės įmones.
Kartu su jais keliauja ir mūsų produktai”, – augančios bioproduktų paklausos priežastis įžvelgė „Thermo Fisher Scientific” Vilniaus padalinio vadovas Algimantas Markauskas.
Patogi dirbti šalis
2010-aisiais „Thermo Fisher Scientific”, įsigijusi biotechnologijų bendrovę „Fermentas”, tęsė investicijas Lietuvoje. Jų rezultatas – vakar Vilniuje atidarytas naujas šios įmonės Molekulinės biologijos mokslų kompetencijų centras.
JAV kompanija į šį centrą investavo 34 mln. litų. Projektui dar skirta 7,1 mln. litų ES paramos.
Pasak „Thermo Fisher Scientific” viceprezidento Alano Maluso, įmonės padalinys Vilniuje dėmesį sutelkė į mokslo tyrimus, kurie skirti klientų geidžiamiausiems produktams sukurti.
Atsižvelgdama į sparčiai didėjantį tam tikrų bioproduktų poreikį, „Thermo Fisher Scientific” numačiusi Lietuvoje dar plėsti jų gamybą. Todėl svarstoma tolesnių investicijų galimybė.
„Plėsdami čia veiklą galime geriau aptarnauti klientus visoje Europoje. Iš Lietuvos mums atsiveria ir naujos galimybės Eurazijoje. Ši šalis mums patraukli ir dėl konkurencingų sąnaudų”, – investicijų motyvus išvardijo A.Malusas.
Bus šimtas mokslininkų
Naujajame Molekulinės biologijos mokslų kompetencijų centre dirbti pradėjo 88 žmonės. Tarp jų nemažai tokių, kurie ne vienus metus biotechnologų duonos ragavo užsienyje, o pastaruoju metu grįžo į Lietuvą.
Darbo jame gavo ir keletas užsienio mokslininkų. Planuojama, kad kitąmet centre dirbs bemaž 100 mokslininkų.
Šiuo metu 99 proc. produktų, kurie gaminami Vilniaus padalinyje, eksportuojama. Lietuvoje jais apsirūpina keletas mokslo institucijų. Pasak A.Markausko, įmonės apyvarta per pastaruosius porą metų padvigubėjo.
Investicijų gausėja
Pastaruoju metu investicijos į biotechnologijų įmones įgavo pagreitį. Rugsėjo pradžioje Vilniuje duris atvėrė bendrovės „Biotechpharma” mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros centras.
Į šį centrą buvo investuota apie 56 mln. litų. „Biotechpharmos” svarbiausi užsakovai – biotechnologijų ir farmacijos bendrovės, mokslo įstaigos.
Su jais įmonė jau yra pasirašiusi išankstinių 38 mln. litų vertės sutarčių.
Pasak „Biotechpharmos” valdybos pirmininko Vlado Algirdo Bumelio, Lietuva biotechnologijų ir biofarmacijos srityje įgijo didelį konkurencinį pranašumą.
Ne visos Vakarų Europos šalys gali pasigirti teikiančios kompleksines – tyrimų ir gamybos – biotechnologijų paslaugas. Todėl Lietuvos vardas siejamas su didele šios srities kompetencija ir patirtimi.
Lietuvos biofarmacijos įmonės sukuria apie 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Kadangi investicijų į jų plėtrą gausėja, viliamasi, kad iki 2020-ųjų šios srities įmonių kuriamas BVP šoktelės iki 2 proc.
Eksporto žemėlapyje – jau 70 valstybių
* Mūsų šalyje veikia 10 biotechnologijų įmonių. „Investuok Lietuvoje” duomenimis, bendra šių bendrovių apyvarta pernai siekė 273 mln. litų.
* 90 proc. šių bendrovių sukuriamos produkcijos eksportuojama į 70 pasaulio šalių. Biotechnologijų sektoriaus eksportas pastaruoju metu augo kone pusantro karto greičiau nei kitų ūkio šakų.
* Tarp didžiausių pastarųjų metų investicijų – „Sicor Biotech/TEVA Baltics” biologinių produktų gamyklos plėtra. Į ją investuota 23 mln. litų.
* JAV bendrovės investuoja ir į medicinos prietaisų gamybos įmones. 2009-aisiais JAV kompanija „Moog Medical Devices” į įmonę „Viltechmeda” investavo 52 mln. litų. Į jos medicinos technologijų centrą vėliau buvo investuota dar 9 mln. litų.
