Dėl tokių rezultatų galima „kaltinti“ uostamiesčio specifiką ir rinką pagyvinančius kurortus, kurių gausu pajūryje. Tuo tarpu kitur darbą gali susirasti tik inžinieriai ir informatikai, kurių poreikis pastaruoju metu tik auga.
Nebūnant šių sričių specialistu sudėtingiausia darbą susirasti Vilniuje, kur į vieną laisvą darbo vietą išsirikiuoja ilgiausia eilutė to norinčių – tai atspindi ir nedarbo statistika: 8,4 proc. bedarbių sostinėje ir rekordiniai 9,7 proc. Kaune. Tuo tarpu gyventojų užimtumo tyrėjas Arūnas Pocius teigia, kad miestuose situacija geresnė nei mažuose miesteliuose, į kuriuos jaunų specialistų nė su lazda nenuvarysi.
Miestuose trūksta inžinierių ir programuotojų
Darbo biržos duomenimis, didžiuosiuose miestuose paklausūs yra aukštos kvalifikacijos inžinieriai, technologai. Be to, reikia vis daugiau IT specialistų ir programuotojų. Kitokių profesijų specialistams, ypač iš socialinės srities, tenka ilgokai minti darbo biržos slenksčius, kol pavyksta rasti darbo.
Darbo ir socialinių tyrimų instituto darbuotojas Arūnas Pocius nedramatizuoja padėties miestuose, sakydamas, kad didelis nedarbas yra dėl to, kad į didmiesčius suvažiuoja žmonės iš aplinkinių rajonų, be to, augant ekonomikai miestuose darbo pasiūlymų sparčiai pagausėja.
„Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune situacija yra daug geresnė nei Pasvalyje, Rokiškyje, Šilutėje ar panašiai. Akivaizdu, kad yra skirtingas ekonominis potencialas, regionai gerokai nuskriaudžiami – investicijų „liūto dalis“ tenka miestams“
„Rajone yra tiek kitokia darbo pasiūla, atlyginimas, tiek ir kitokia kokybė. Technologijų darbuotojų ir informatikų mažuose miesteliuose nereikia. Vilniuje yra kitokia darbo šakų struktūra – reikia, kad kurtų produktus, paslaugas. Ne tik vidutinis atlyginimas, bet ir atskiros profesijos gerokai patrauklesnės sukuriamos“ , - sakė A. Pocius.
Anot tyrėjo, tai, kad šiuo metu miestuose nedarbas siekia beveik 10 proc., yra laikina situacija – miestų darbo rinka yra gerokai lankstesnė ir augant ekonomikai darbo vietų sparčiai daugėja, o sunkmečiu – mažėja.
„Galima pastebėti tendenciją, kad per ekonominę krizę buvo užimtumo nuosmukis, bet mažesniuose regionuose statistika į pokyčius net nereagavo – darbo vietų nebuvo nei per krizę, nei po jos“, - situaciją iliustravo A. Pocius.
Tai, kad mažiausias šalyje nedarbas yra Neringoje (1,8 proc.), specialistas aiškino kurorto specifika. „Kurortuose yra kitokia situacija, ten daug lankstesnė rinka, sezono metu sukuriama gerokai daugiau darbo vietų, be to reikia ir ne sezono metu palaikyti, prižiūrėti esamą infrastruktūrą. Be to, miestų ir įmonių biudžetai kurorte didesni, gali sukurti patrauklesnį pasiūlymą“, - sakė A. Pocius, pasiūlydamas nepamiršti ir paprasčiausio žmogiškojo veiksnio – kurorte dirbti patrauklu jau vien dėl to, kad ten kurortas.
