Stacionarusis ar nešiojamasis? Su „Intel” ar AMD procesoriumi? Galingesnis ar paprastesnis? Didesnio ar mažesnio ekrano, bet lengvesnis?
Tokių klausimų kyla kone kiekvienam kompiuterio pirkėjui. Maža to: pamėginus į juos logiškai atsakyti, pradedama dar labiau abejoti. Ypač jeigu nori pinigus leisti protingai.
Pasirinkimas, regis, milžiniškas, tačiau nuo to netampa paprasčiau. Priešingai – juk atsirado ir kitokių alternatyvų (pavyzdžiui, planšetiniai kompiuteriai). Pagaliau ir išmanieji telefonai daliai žmonių iš esmės galėtų pavaduoti kompiuterį.
Tikrai negalima tvirtinti, jog šios alternatyvos nereikalingos ir sukurtos tik todėl, kad kas nors, susiviliojęs jomis, krautų pinigus gamintojams. Juk žmonių darbo ir laisvalaikio galimybės ir poreikiai keičiasi, auga, įvairėja.
Teko kreiptis patarimų
Atėjus laikui ir aš ėmiau svarstyti, kuo pakeisti senstelėjusius šeimos nešiojamuosius kompiuterius.
Kadangi didelę laiko dalį praleidžiu dirbdamas namie, stacionarusis kompiuteris, prie kurio sėdėdamas nesusimesi į kuprą, atrodo, racionalus pasirinkimas. Galingas, nes skenuoju ir tvarkau nuotraukas.
Tam atvejui, kai dirbti (o gal ir pramogauti) norisi išvykus iš namų, reikia nebūtinai galingo, bet pigaus ir lengvo nešiojamojo kompiuterio. Svarbiausia, kad jis būtų su klaviatūra, kuri mano srities žmogui yra tiesiog būtina.
Kita vertus, namuose labai patogu turėti planšetinį kompiuterį. Kaip ir telefonas, jis iš esmės visada įjungtas, gali greitai peržvelgti elektroninį paštą, paskaityti naujienas, patikrinti orų prognozę ar žemėlapį. Liesti jautriame ekrane tai daryti patogiau nei su įprastu kompiuteriu.
Be to, neabejoju, kad planšetiniai kompiuteriai netrukus taps pagrindine švietimo platforma vaikams: jie tiesiog greitai perpranta šių įrenginių valdymą.
Optimaliu variantu laikau hibridinius planšetinius kompiuterius, prie kurių jungiama išorinė klaviatūra su USB jungtimis. Bėda, kad iki šio rudens tokių įrenginių pasirinkimas, švelniai tariant, buvo skurdus. Realiai – vienintelis „Asus” kompiuteris.
Todėl nusprendžiau, kad pasirinkti pagelbės kiti žmonės: paprasti vartotojai ar informacinių technologijų bendrovių atstovai. Nesuklydau – jų nuomonė ir patirtis įkvėpė naujų minčių.
Biuras – ant pečių
Laisvai samdomu rinkodaros konsultantu dirbantis Andrius stacionarųjį kompiuterį pamiršo jau seniai. „Mes juk daugiau ar mažiau mobilūs, tai kam man jis? Kuprinė ant pečių – ir visas biuras visada šalia”, – svarstė pašnekovas.
Andrius naudojasi 4 metų senumo „MacBook Pro” nešiojamuoju kompiuteriu, kurio jam visiškai pakanka tiek įprastiems biuro darbams, tiek nuotraukoms, filmuotam vaizdui redaguoti ir apdoroti, tiek laisvalaikiu dirbti su garso ir virtualiųjų sintezatorių programomis.
Andriaus žmona naudojasi lengvuoju „MacBook Air”. Greta „Samsung Galaxy” išmaniųjų telefonų šeimos kompiuterių ūkyje dar yra ir „Samsung” planšetė.
Tačiau dėl pastarosios Andrius abejoja, nes ji dažniausiai naudojama vaikams žaisti, filmams žiūrėti, naršyti po internetą, elektroninėms knygoms skaityti. Kita vertus, jis pripažįsta, kad tai – patogus įrenginys, jei nereikia įrinkti teksto.
Planšetės – kol kas pramogai
„Planšetinis kompiuteris daugumai vartotojų yra dar gana sunkiai pritaikomas įrenginys. Tačiau tokia ir yra jo paskirtis – jis tinkamas pramogai.
Jis lengvas, visada po ranka, nereikia lūkuriuoti, kol įsikraus operacinė sistema, – teigė kompiuterine įranga prekiaujančios Skytech.lt komunikacijos vadovė Kristina Lapinskaitė. – Aš naudoju savo planšetę kasdien.
Geriant kavą rytais malonu paskaitinėti naujienas, vakare – panaršyti po socialinius tinklus. Visą dieną praleidus prie kompiuterio nebesinori ir vėl spaudinėti klavišų.”
Planšetė taip pat praverčia trumpoje kelionėje ar per darbo susitikimus. Tačiau toks kompiuteris negali pakeisti nešiojamojo, nes jo galimybės labiau priderintos prie laisvalaikio.
K.Lapinskaitė pažymėjo, kad namuose stacionarieji kompiuteriai dar gana populiarūs.
Jie dabar tampa pramoginiais kompiuteriais – jais žaidžiami didelių išteklių reikalingi žaidimai, rodomi didelės raiškos, trimačiai filmai, nuotraukos, leidžiama muzika. Nešiojamieji kompiuteriai dažniau būna skirti darbui.
Jei pinigai – ne pati didžiausia bėda, namuose greičiausiai gali būti tiek stacionarusis, tiek nešiojamasis, tiek planšetinis kompiuteriai.
Tačiau negalintiems ar nenorintiems leisti pinigų net trims įrenginiams, pardavėjai siūlo naujausius – „ultrabook” tipo itin plonus, lengvus, galingus ir greitai įsijungiančius nešiojamuosius kompiuterius. Tiesa, jie yra brangesni už vidutinės klasės kompiuterius.
Gelbėja įvairūs priedai
Rašant šį straipsnį lyg tyčia gamintojai pristatė naujų kompiuterių, labai tinkančių svarstomai temai.
Tai ir planšetiniai kompiuteriai su nuimama arba paslepiama klaviatūra, įprasti ir itin ploni („ultrabook”) nešiojamieji kompiuteriai liečiamuoju ekranu, turintys gausesnį išorinių jungčių pasirinkimą, daugiau galios.
Masinės kompiuterijos rinkos madas vis dar diktuojanti „Microsoft” prognozuoja, kad įvairios formos ir paskirties įrenginių dar pagausės išleidus naujausią „Windows 8” operacinės sistemos versiją.
„Microsoft” rinkodaros vadovas Baltijos šalyse Aleksandras Golodas mano, kad pasirodys ir kompiuterių, kurie primins dabartines planšetes, tačiau bus galingi nešiojamieji kompiuteriai, tik be klaviatūros.
Todėl griežtai atskirti ribas, kam koks kompiuteris bus naudojamas, tampa vis sudėtingiau.
Juk naudojant įvairius priedus tokie įrenginiai gali patys keistis. Pavyzdžiui, prie planšetės prijungus klaviatūrą, pelę ir išorinį monitorių galima susikurti stacionarią darbo vietą. Juolab kad mobilieji įrenginiai tampa vis galingesni.
Tokiu sprendimu prieš metus naudojosi ir A.Golodas. „Dabar savo namų darbo vietoje turiu „ultrabook” tipo nešiojamąjį kompiuterį, prijungtą prie 24 colių monitoriaus, kad galėčiau redaguoti nuotraukas.
Be to, kompiuteris dar prijungtas prie televizoriaus, tad gali būti valdomas per jį. Planšetę kaip pagrindinį kompiuterį dabar naudoja mano žmonos motina”, – pasakojo „Microsoft” atstovas.
Nešiotis – patogiau
A.Golodo nuomone, įprastas stacionarusis kompiuteris tampa reikalingas nebent apibrėžtiems poreikiams tenkinti – sudėtingoms kompiuterinio modeliavimo, projektavimo programoms. Namie jis neturi jokių perspektyvų.
Juk nešiojamasis kompiuteris yra mažesnis, patogesnis, jį galima nusitempti į virtuvę, miegamąjį, susitikimą su draugais.
Įprastą stacionarųjį kompiuterį kai kuriuose namuose gali pakeisti integruotasis – dideliu liečiamuoju ekranu, į kurį integruoti visi kompiuterio įrenginiai.
Jį galima valdyti nuotoliniu pulteliu arba prijungus klaviatūrą, pelę, kai tik prireikia.
Tik priešingai nei anksčiau, toks įrenginys veikiausiai bus ne pagrindinis, o papildomas namų kompiuteris, perkamas labiau pasiturinčių gyventojų.
Pagrindinio kompiuterio vietą užims nešiojamieji, o vėliau – galbūt ir planšetiniai, kurių funkcionalumą bus galima plėsti prijungiant išorinius priedus. Nelygu poreikiai, skirsis tik tų kompiuterių pajėgumas.
