Tokios medinės durys su marmuro detalėmis ir bronzos spalvos langai puošia prabangiausią ką tik duris atvėrusį Vilniaus viešbutį „Kempinski Hotel Cathedral Square”.
Architektas kūrė tai, kuo mėgausis pasiturintys seniausio Europoje prabangių viešbučių tinklo klientai.
– Kiek „Kempinski” primena tą viešbutį, kuris veikė čia maždaug prieš šimtą metų, kai buvo pastatytas? – paklausėme architekto.
– Kai investuotojai įsigijo šį pastatą prieš aštuonerius metus, buvo aišku, kad jame turėtų įsikurti viešbutis. Puošnus fasadas įpareigojo galvoti apie aukštos klasės viešbutį. Galimybe čia įsikurti domėjosi keli operatoriai.
Man teko dalyvauti, kai buvo atvykę būtent „Kempinski” atstovai. Jie žvilgtelėjo pro langus į vieną pusę, į kitą pusę ir palinkčiojo galva – geresnės vietos nelabai rasi. Buvo kalbama ir apie „Hilton”, „Marriott”, bet didiesiems tinklams šis pastatas buvo per mažas.
Šiame pastate kažkada veikė viešbutis, tačiau istorinės interjerų medžiagos buvo išlikę labai mažai.
Plano struktūros iš esmės nekeitėme – išliko dvi laiptinės pastato galuose ir vieno koridoriaus sistema, dominuoja pastelinės spalvos. Manau, kad panašiai buvo ir anuomet. Jeigu čia užeitų pastato architektas Michailas Prozorovas, nenustebtų – viskas galėjo atrodyti panašiai.
Pats pastatas nėra senas – jis pradėtas statyti 1899 metais.
– Kokie iššūkiai laukė?
– Pastato struktūra nekėlė rūpesčių. Didžiausias iššūkis buvo naujasis priestatas. Buvo daug diskusijų, koks jis turėtų būti – gal stiklinis, o gal kitoks.
Galiausiai buvo nutarta, kad pastatas savo stiliumi atrodys tarsi senojo pastato dalis, tačiau išsiskirs šiuolaikiškomis apdailoms medžiagomis.
Pavyko originaliai išspręsti vidinio kiemo tarp pagrindinio pastato ir buvusio ūkinio priestato problemą. Po juo yra banketų salė. Stiklinis stogas leidžiasi į šalis ir iš tikrųjų atsiranda pojūtis, kad esi kieme.
– Kiek kūrybinės laisvės turėjote?
– Kūrybinės laisvės buvo pakankamai daug, kiek tai galima įsivaizduoti dirbant istorinėje aplinkoje.
„Kempinski” atstovai pateikė pagrindinius išplanavimo ir inžinerinių sprendimų reikalavimus. Šiam viešbučių tinklui būdinga, kad jie dažnai samdo vietos architektus, pasirenka unikalius, nestandartinius pastatus ir kiekvieną viešbutį kuria individualiai siekdami sukurti savitą dvasią.
Viešbučio interjerus kūrėme ilgai. Kartu dirbo švedų bendrovė „Living Design”, o projektus derinome su „Kempinski” vyriausiuoju architektu prancūzu Jeanu Yves’u Renoufu.
Teko lankytis „Kempinski” viešbučiuose Sankt Peterburge, Ženevoje, keliuose pastatuose Vokietijoje. Aišku, ne kad kopijuotume, o kad pajustume tą kokybės lygį, kurio reikalaujama.
– Viešbučio interjeras nedvelkia tokia karališka prabanga, kokios galėtum tikėtis. Kodėl?
– Viešbučio interjeras – jauki, neatstumianti prabanga. Pompastikos nėra pernelyg daug.
Pavyzdžiui, fojė stovi ne kokie karališki krėslai, o labiau skandinaviško stiliaus baldai, tačiau prabangą kuria pati šviesi didžiulė erdvė. Viskas yra labai kokybiška, tačiau nebandoma įrodyti, kad tai prabangu.
Viena vertybių – senosios miesto sienos pamatų fragmentai, kuriuos galima pamatyti per stiklą viešbučio restorano grindyse. Dėl tos sienos teko gerokai pavargti, šioje vietoje gruntiniai vandenys yra aukštai, teko imtis įvairių priemonių, sutvirtinti pamatus.
Bet viešbučio valdytojai tokie – jie būtų išsaugoję ir eksponavę bet kokią istorinę detalę, kokių būtume radę.
– Ar atsisukate, kai einate pro šį pastatą? Didžiuojatės savo kūriniu?
– Kai einu pro šį pastatą, visuomet atsisuku, prisipažinsiu, dažnai kirba mintis – čia galėjau padaryti šiek tiek kitaip, čia reikėjo padaryti taip. Yra toks priežodis – kiekvieno kūrinio tėvas yra nepasitenkinimas, o motina – darbštumas.
Pastatas yra pakangamai didelis, labai svarbioje istorinėje aplinkoje, darbą šiame obekte galima būtų palyginti su knygos rašymu. Kasdienis darbas prie mažesniu objektų taip pat yra ne mažiau atsakingas ir svarbus, jį butu galima palyginti su Jūsų, žurnalistų, darbu: kasdien rašai straipsnius, bet, matyt visada, svajoji parašyti knygą. (LR)
Tik faktai
Viešbutis „Kempinski Hotel Cathedral Square” (nuotr.) įsikūrė Vilniuje ties Šventaragio ir L.Stuokos-Gucevičiaus gatvių sankryža priešais Katedros aikštę.
Viešbutyje yra 96 kambariai. Iš jų 24 standartiniai, 21 aukštesnės klasės, 38 aukštos klasės, vieni kupolo apartamentai, 9 apartamentai, 2 didieji apartamentai ir vieni prezidentiniai apartamentai.
Viešbutyje veiks SPA, restoranas „Telegrafas”, konferencijų ir banketų salės, kuriose vienu metu tilps iki 380 dalyvių.
Investicijos į viešbutį siekia 40 mln. eurų (138 mln. Lt). Viešbutį projektavo bendrovės „Skliauto pėda” architektai G.Šernius, G.Braidokas, V.Šerniuvienė, J.Barasa ir kiti.
Interjerą kūrė Švedijos kompanija „Living Design”. Tai viena žinomiausių interjero dizaino kompanijų Europoje, įsteigta 1984 metais. Jos klientai – prabangių viešbučių tinklai „Kempinski”, „Fairmont”, „Radisson SAS”, IHG, „Hilton”, „Hyatt”, „First Hotels”. Dizaineriai yra įgyvendinę apie 250 projektų.
Nakvynė dviviečiame kambaryje viešbutyje kainuoja nuo 550 iki 14 tūkst. litų.
