Ketvirtadalis įmonių generalinių direktorių Lietuvoje uždirba mažiau nei 123 tūkst. Lt bazinio atlyginimo per metus (neatskaičius mokesčių), tačiau kitoje atlyginimų skalės pusėje – 25 proc. vadovų, kurių metinis bazinis atlyginimas be priedų yra didesnis daugiau nei dvigubai. Tokius duomenis pateikė „Consulteam Baltics” 2010 m. atlikę „Mercer” darbo užmokesčio tyrimą Lietuvoje.
„Pasižiūrėjome, koks yra vidutinis mėnesio atlyginimas vienos
iš didžiausių bendrovių - „Teo LT“ - generaliniam direktoriui. Tai
sudaro apie 80 tūkst. litų. Įvertinome tai, kad tas generalinis
direktorius turi ir finansinę patirtį, ir kitas panašaus
pobūdžio patirtis. Žiūrėjome, kokia yra Neilo Cooperio patirtis,
jo dalyvavimas tarptautiniuose projektuose - bankrotų bylose, ir
įvertinome patį bankroto „Snoro“ administravimo sudėtingumą, nes
dalis turto turto yra užsienyje ir jį reikia surasti. Sprendimą
priėmėme vienbalsiai“, - trečiadienį Seimo Audito komitete
pareiškė Kreditorių komiteto pirmininkė, Indėlių draudimo fondo
laikinoji vadovė Aurelija Mažintienė.
Pasak jos, banko kreditorių komiteto narių sprendimas buvo
priimtas neformaliai: „Neformalioje aplinkoje visi kreditorių
komiteto nariai susitarė dėl algos“.
Ji pabrėžė, kad N. Cooperio atlyginimo suma su Finansų
ministerija ar Vyriausybe nebuvo derinama.
Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento
direktorė Eivilė Čipkutė parlamentarams aiškino, kad pagal
teisės aktus viskas esą tvarkoje.
„Indėlių draudimo įmonė pati turi atstovauti savo
kreditoriniam reikalavimui ir interesui bankroto procedūroje“, -
teigė ji.
Pasak A. Mažintienės, tai, kad ji nesitaria su valstybės
institucijomis, esąs paaiškinimas: „Draudimo išmokos yra
išmokėtos iš valstybės indėlių draudimo fondo“.
Tuo tarpu Audito komiteto vadovė Loreta Graužinienė pareiškė,
kad norėdama įvykdyti savo įsipareigojimus „Snoro“ indėlininkams
grąžinti pinigus bankui bankrutavus, valstybei teko skolintis, nes
Indėlių draudimo fonde nebuvo tiek pinigų, koks buvo poreikis
norint atsiskaityti su indėlininkais.
„Draudimo fonde nebuvo tiek pinigų, tie pinigai buvo
pasiskolinti. Čia mūsų visų klausimas, o ne tik draudimo, mes visi
mokėsime palūkanas, nes valstybei reikėjo skolintis pinigus“, -
replikavo parlamentarė.
Ji apkaltino Finansų ministeriją per formaliai žiūrint į
šiuos reikalus ir nematant problemų dėl valstybės atstovavimo
„Snoro“ bankroto byloje ir įgaliojimų.
Devynių narių „Snoro“ banko bankroto Kreditorių komitete yra
penki valstybės atstovai - vienas „Sodros“ atstovas ir keturi
Indėlių draudimo fondo atstovai.
„Snoro“ bankroto administratoriui N. Cooperiui nuo rugpjūčio
pradžios mokamas 100 tūkst. litų mėnesio atlyginimas, o visai jo
komandai nustatytas 5 mln. litų mėnesio išlaidų limitas. Banko
kreditorių komitetas kiekvieną mėnesį tikrins faktines bankroto
administratoriaus komandos išlaidas pagal pateiktas veiklos
ataskaitas.
„Snoro“ kreditorių komitetas liepos viduryje skyrė lėšų
padengti banko patirtas veiklos išlaidas per pastaruosius daugiau
kaip pustrečio mėnesio (nuo kovo 8 iki birželio 20 dienos) - iš
viso daugiau kaip 9 mln. litų, arba vidutiniškai po 2,79 mln. litų
mėnesiui. Vilniaus apygardos teismas „Snoro“ patirtoms išlaidoms
padengti iš prašytų daugiau kaip 30 mln. litų minimam laikotarpiui
anksčiau paskyrė 6,7 mln. litų.
Nuo 2011 metų gruodžio pabaigos iki šių metų balandžio
pabaigos „Snoro“ administravimui teismo buvo skirta apie 68 mln.
litų.
Bankui išlaikyti ir administruoti pinigų skiriama iš „Snoro“
sąskaitos. Į ją nuo bankroto pradžios iki šiol įplaukė apie 1
mlrd. litų iš įvairius įsipareigojimus turinčių klientų.
