Į Kauną žengia dar vienas rimtas žaidėjas IT rinkoje – britų bendrovė „Callcredit Information Group“, žadanti įdarbinti per 200 aukštos kvalifikacijos specialistų. Vis garsiau kalbama, kad Kaune savo duomenų centrą žada įkurti ir interneto milžinė - korporacija „Google“.
Aukšto lygio programuotojai, sistemų analitikai, kvalifikuoti testuotojai tapo itin geidžiama preke. Specialistų poreikis ypač padidėjo prieš kelerius metus Vilniuje įsikūrus britų banko „Barclays“ padaliniui, kuriame gerai apmokamą darbą gavo nemažai kvalifikuotų IT profesionalų.
Netrukus „Žalgirio“ arenoje beveik 2 tūkstančių kvadratinių metrų plote įsikurs britų kompanijos „Callcredit Information Group“ padalinys. Informacijos valdymo, tiesioginės rinkodaros, kreditų kontrolės, apsaugos nuo sukčiavimo ir rizikos valdymo paslaugas teikianti bendrovė ketina įdarbinti net 200 aukštos kvalifikacijos specialistų.
Ieškodami būsimų darbuotojų verslininkai ėmė bendradarbiauti su Kauno technologijos universitetu (KTU), kuris, atsižvelgdamas į IT specialistų poreikį bei darbo rinkos keliamus reikalavimus, pradėjo modifikuoti studijų programas.
Renkasi užsienio kompanijas
Portalo lrytas.lt kalbinti verslininkai vienareikšmiai pripažįsta, kad stambių užsienio kompanijų žengimas į Lietuvą iškreipė IT darbo rinką. Užsienio kapitalo bendrovėms pasiūlius kur kas didesnius atlyginimus pavyko prisivilioti nemažai aukščiausio lygio programuotojų iš Lietuvos. Darbuotojus investuotojai vilioja ne tik pinigais, tarptautinės kompanijos pasiūlo geras darbo sąlygas, plačias karjeros galimybes, įvairias skatinimo programas.
Antai Vilniuje įsikūrus „Barclays“ IT padaliniui, stipriai „nukraujavo“ Lietuvoje veikiantys bankai, ne viena IT sektoriuje dirbanti įmonė. Britų atėjimas tapo vienu pagrindinių veiksnių, sąlygojusių ilgai lauktas permainas šiame darbo rinkos sektoriuje.
„Grįžęs į Lietuvą bandžiau rasti tinkamą darbą. Tačiau kai man pateikė ilgą reikalavimų, ką privalau mokėti, sąrašą, o atlyginimą pasiūlė „net“ 1,5 tūkst. litų ir paprašė pagalvoti apie tokį pasiūlymą, tada pats jiems pasiūliau pagalvoti“, – lrytas.lt pasakojo neseniai iš Izraelio grįžęs mobiliųjų įrenginių programuotojas.
Pagaliau gaus, ko yra verti
Portalo lrytas.lt kalbintas „Barclay's“ darbuotojas sakė šią darbovietę pasirinkę, nes norėjęs ne tik daugiau uždirbti, bet ir pasisemti patirties tarptautinėje kompanijoje.
Iki tol lietuviško kapitalo įmonėje dirbusį kaunietį pagalvoti apie darbo keitimą vertė kitos priežastys – „Linux“ sistemų specialistas stebėjo, kaip keičiasi bendrovės politika, tarnybinėse stotyse atsisakant jo administruojamų sistemų ir pereinant prie „Microsoft“ platformų.
„Kai savo kolegoms iš „Barclays“ užsiminiau, kad mano atlyginimas ankstesnėje darbovietėje, stambioje lietuviško kapitalo įmonėje, siekė 2,5 tūkst. litų, jie labai nustebo. Klausė, ar dar šiais laikais kažkur mokamos tokios algos. Tada dar buvo 2009 metai, – pasakojo IT specialistas, – Lietuvos įmonės niekada nemokės tokių pinigų, kokius darbuotojams moka užsienio investuotojai. Paprasčiausiai jų galimybės labai skiriasi. Džiugu, kad į Kauną keliasi „Callcredit Information Group“, žmonės pagaliau gaus galimybę gauti tokį atlyginimą, kurio yra verti.“
Suviliojo ne tik alga
Šis kaunietis kiekvieną darbo dieną keliasi anksti ryte ir kartu su keliais kolegomis automobiliu vyksta į darbą sostinėje. Pasibaigus darbo dienai, vyrai grįžta atgal. Programuotojas pripažįsta, kad kelionės vargina, tačiau nepatogumus atperka ne tik atlyginimas, bet ir atmosfera darbe.
Pašnekovą sužavėjo naujų darbdavių požiūris į darbuotoją ir atsivėrusios karjeros galimybės.
„Čia nėra taip, kad darbuotoją nuolat bandoma išsunkti, išgręžti. Bendravimo aplinka visai kitokia, visi jaučiamės daugiau mažiau lygūs. Tu gali eiti pašnekėti su savo šefu, išsakyti savo nuomonę ir nebijoti, kad tau po to labai skaudės. Kritika yra skatinama, aktyviai prašoma pasakyti, kas blogai daroma, tai yra vertinama“, – pasakojo „Barclays“ IT padalinio darbuotojas.
Po visą pasaulį išsibarsčiusius banko serverius prižiūrintis specialistas pasakojo, kad, skirtingai nei lietuviško kapitalo įmonėse, britų bankas kitaip vertina darbuotojo atsakomybę įvykus nesėkmei.
„Kad ir koks geras darbuotojas būtum, anksčiau ar vėliau įvyksta koks nors incidentas, nesėkmė. Jeigu Lietuvos įmonei sukelsi incidentą, dėl kurio ji patirs milijoninių nuostolių, patikėkit, maža nepasirodys. Pas mus yra kiek kitaip, jeigu kažkas nutiko, nors buvo laikomasi visų taisyklių, lieki „sausas“, konstatuojama, kad problema yra ne tavo, bet taisyklių“, – pasakojo pašnekovas.
Pasikvietė programuotoją iš Pakistano
Atsiskaitymų sistemas mokejimai.lt, gsms.lt ir prekybos portalą rinka.lt valdanti lietuviško kapitalo įmonė „EVP International“ prieš mėnesį savo kolektyvą papildė iš Pakistano pakviestu patyrusiu programuotoju Khalidu Hameedu. Bendrovės atstovai pripažino mūsų šalyje nesugebėję prikalbinti kvalifikuoto specialisto, todėl darbuotojo teko ieškoti užsienyje.
„Lietuvos rinkoje labai trūksta IT specialistų. Be to, IT darbo rinka yra iškreipta ir atlyginimų aspektu. Į Lietuvą atėjusios užsienio kompanijos smarkiai užkėlė atlyginimus, todėl samdytis specialistą iš užsienio dabar yra pigiau“, – lrytas.lt sakė „EVP International“ generalinis direktorius Kostas Noreika.
Dėl įvairių biurokratinių kliūčių pakistaniečio kelionė į Lietuvą užtruko metus. Tiek užtruko įvairių dokumentų, leidimų, garantijų ir prašymų tvarkymas. Be to, programuotojas beveik dvi savaites praleido Turkijoje laukdamas Lietuvos vizos.
„Darbo aplinka jam patinka, tačiau stebina klimatas, mūsų kolegai šiek tiek per šalta. Kontraktas su Khalidu pasirašytas porai metų, todėl tikiuosi, kad jis čia apsipras“, – sakė bendrovės „EVP International“ komunikacijos vadovas Rytis Sabas.
Verbuoja jau universitetų auditorijose
Pokyčius IT rinkoje puikiai jaučiantis KTU Informatikos fakulteto dekanas profesorius Eduardas Bareiša lrytas.lt žurnalistui sakė, kad esant didelei specialistų paklausai ir dinamiškiems, nuolat kintantiems reikalavimams, atsižvelgiant į rinkos diktuojamas sąlygas atitinkamai modifikuojamos mokymo programos.
„Į Kauną žengiant tarptautinei IT kompanijai „Callcredit Information Group“ kyla klausimas, kur rasti specialistų. Pirmasis „nusiurbimas“ Kaune jau buvo, kai sostinėje įsikūrė „Barclays“ IT padalinys. Todėl bendradarbiaujame su potencialiais darbdaviais, siekiame, kad KTU baigę studentai gautų ne tik diplomą, bet ir garantuotą darbo vietą“, – kalbėjo profesorius.
Į pirmąjį kursą šį rudenį KTU priėmė 260 būsimų informatikų, iš kurių 100 bus „grynų“ programuotojų. Vilniaus universitetas paruošia apie 150 programuotojų.
„Visoje Lietuvoje – 250 programuotojų. Kiekviena įmonė atsiremia į tą patį skaičių, todėl IT specialistai tiesiog graibstomi, o neretai ir persiviliojami iš kitų įmonių“, – sakė KTU Informatikos fakulteto dekanas.
Iki šiol Lietuvoje buvo paruošiama nemažai kompiuterinių tinklų inžinierių, tačiau į Lietuvą žengiančioms užsienio IT bendrovėms reikia aukšto lygio programuotojų, debesų inžinerijos specialistų. KTU šiuos specialistus ruošia, kursą lanko 20 studentų, tačiau mokymo procesas gana sudėtingas – reikia, kad studentai turėtų galimybę dirbti tarptautinėje kompanijoje, kurios serveriai būtų išsimėtę po visą pasaulį.
„IT kompanijų atstovai patys ateina pas mus ir siūlo savo paslaugas, nori prisidėti prie studijų proceso, įrengti mokymo klases, teikia metodinę pagalbą. Viena didelė IT įmonė pas mus jau pora metų neatlyginamai skaito paskaitas, veda seminarus. Jie žino, kad tokiu būdu patys pasirenka sau darbuotojus“, – apie bendradarbiavimą su potencialiais darbdaviais kalbėjo Informatikos fakulteto dekanas.
Paklaustas, ar į Lietuvos IT darbo rinką ateinant stambiems, tarptautiniams žaidėjams nenukentės vietinės bendrovės, profesorius atsakė, kad ir šioje situacijoje galima įžvelgti gerų ženklų: „Lietuviškos bendrovės neabejotinai nukenčia, tačiau jos kartu ir atsinaujina. Jeigu perviliojami darbuotojai su septynerių metų stažu, jos priverstos priimti jaunus žmones. Iš vienos pusės, tai blogai, tačiau iš kitos – gerai, jie priversti daugiau dirbti su jaunimu. Tos IT bendrovės, kurios aktyviai bendradarbiauja su mūsų universitetu, dalyvauja studijų procese, paprastai išsprendžia kadrų klausimą. Studentai juos „gyvai“ pamato, įmonių atstovai taip pat turi galimybę pastebėti gabius jaunuolius“.
Profesionalai į skelbimus nereaguoja
Kaune įsteigiamam britų kompanijos „Callcredit Information Group“ IT padaliniui darbuotojų ieško aukštos ir aukštesnės kvalifikacijos specialistų paieška bei atranka užsiimanti bendrovė „Grafton Recruitment“. Jos atstovė, personalo atrankų konsultantė Gintautė Jurkevičiūtė pripažino, kad rasti kvalifikuotų IT specialistų nuolatos augant jų poreikiui darosi vis sudėtingiau.
Nemažai įtakos IT darbo rinkai turi ne tik IT skverbimasis, sąlygojantis specialistų poreikį, bet ir tarptautinių kompanijų, stambių rinkos žaidėjų, tokių kaip „Barclays“ ar „Callcredit“, atėjimas į Lietuvą.
Pasiteiravus, ką galėtų patarti darbuotojų nerandančioms lietuviško kapitalo IT įmonėms, profesionalų atranka užsiimančios bendrovės atstovė G. Jurkevičiūtė sakė, kad vertėtų apsiriboti žemesnio lygio specialistais, kuriuos vėliau būtų galima „užsiauginti“: „Jeigu įmonė pasiruošusi investuoti į darbuotojus, galima į darbą priimti mažesnę patirtį turintį IT specialistą, jį apmokyti ir „užauginti“. Tačiau egzistuoja rizika, kad pakilus darbuotojo vertei jis bus perpirktas pasiūlius didesnę atlyginimą ar galimybę įgyti patirties dirbant tarptautinėje kompanijoje“.
Specializuotuose interneto portaluose galima rasti nemažai skelbimų, kuriuose darbą IT profesionalams siūlo tarptautinės kompanijos. Tačiau aukščiausio lygio specialistai šių skelbimų neskaito, jų paieška vykdoma bendraujant tiesiogiai.
„Į šiuos skelbimus geri specialistai beveik nereaguoja, pasitaiko atvejų, kai iš viso niekas neatsiliepia. Šį reiškinį galima nesunkiai paaiškinti – patyręs specialistas dirba gerai apmokamą darbą, o ne skaito skelbimus. Tokių žmonių paieška atliekama tiesiogiai su jais bendraujant, kalbant apie tai, ką siūlo mūsų klientas, aptariant būsimo darbo sąlygas“, – kalbėjo G. Jurkevičiūtė.
„Google“ įsikurs Aleksote?
Pastaruoju metu Kaune sklando kalbos, kad čia savo techninį padalinį planuoja įsteigti ir korporacija „Google“.
Nurodoma net vieta, kur esą įsikurs „Google“ duomenų centras – tai Aleksote šalia Europos prospekto esanti buvusio mėsos kombinato teritorija. Kaip tik čia intensyviai renovuojamas ilgą laiką nenaudotas sovietmečiu statytas pastatas.
Kauno savivaldybės atstovai sakė girdėję kalbas, esą čia ketina įsikelti „Google“, tačiau oficialaus patvirtinimo dar nėra sulaukę. Buvusi mėsos kombinato teritorija – puiki vieta įrengti serverių saugyklą, duomenų centrą. Sovietmečiu kombinate buvo įrengtos galingos elektros pastotės, atvesti aukštus reikalavimus atitinkantys elektros įvadai.
„Mano žiniomis, čia planuojama steigti serverių centrą, kuris būtų valdomas nuotoliniu būdu. Jį aptarnautų vos keli specialistai“, – sakė vienas apie šį sandėrį informuotas valdininkas.
„Google“ korporacijos Baltijos šalių verslo plėtros vadovas Vytautas Kubilius, paklaustas, ar iš tiesų Kaune ketinama steigti duomenų centrą, nuo komentarų susilaikė. Jis tikino negalintis nei patvirtinti, nei paneigti sklandančių gandų apie galimą IT milžino atėjimą į Lietuvą.
Ar darbo rinką ištiks šokas?
Kaune besikurianti britų bendrovė „Callcredit Information Group“ viešai deklaruoja planuojanti iki metų pabaigos darbuotojų skaičių padidinti iki 80 žmonių, o 2013 metais – iki 180 ar 200 darbuotojų.
Jei pasitvirtins IT sektoriuje sklandantys gandai ir į Kauną žengs „Google“, aukšto lygio programuotojų poreikis dar labiau išaugs.
„Grafton Recruitment“ personalo atrankų konsultantė G. Jurkevičiūtė mano, kad lietuviško kapitalo IT įmonių vadovams dabar yra pats laikas pažvelgti į savo darbuotojus, įvertinti darbo sąlygas: „Profesionalų migracija iš vienos bendrovės į kitą neįvyksta per naktį, šie procesai trunka gana ilgai, todėl manau, kad šokas rinkos neištiks.
Kita vertus, žinodamos apie užsienio kompanijų planus lietuviškos bendrovės turėtų tinkamai pasiruošti jų atėjimui, nenorėdamos prarasti darbuotojų juos turėtų motyvuoti bei skatinti. Vis dėlto ne viską lemia vien tik atlyginimas. Labai daug įtakos turi gera atmosfera darbe, tobulėjimo galimybės, požiūris į darbuotoją“.
