„Kaip bus pasirinktas optimalus sprendimas dėl LIBOR, Lietuvos bankas būtinai įvertins jo pritaikymo galimybę VILIBOR“, - lrytas.lt sakė Lietuvos banko atstovas Mindaugas Milieška.
Lietuvos banko specialistų nuomone, LIBOR pakeitimo procesas gali būti ilgas, nes reikėtų užtikrinti perimamumą.
Tai - bene pirmas kartas, kai Lietuvos bankas prabilo apie galimybę keisti VILIBOR apskaičiavimo tvarką.
Po Didžiosios Britanijos skandalo Lietuvos komerciniai bankai patys paprašė Lietuvos banko keisti jo nustatymo būdą. Pageidaujama, kad palūkanas nustatytų ne komerciniai bankai, bet Lietuvos bankas.
„Dabar VILIBOR atitinka realybę. Bet natūralu, jei kyla problemų apskaičiuoti net LIBOR, tai tam, kad nekiltų kažkokių spekuliacijų, reikia ir galima ieškoti būdų nustatyti VILIBOR, kuris būtų labiau suprantamas mūsų klientams ir labiau pagrįstais bankų kaštais. Kad bankai skolintų pinigus Lietuvoje už tokias palūkanas, kokiomis patys skolinasi, su tam tikra marža“, - sakė S. Kropas.
Jei VILIBOR keistųsi pagal bankų pasiūlymus, geresniais laikais jis būtų didesnis, o blogesniais – mažesnis, nei dabartinis. Taigi geresniais laikais palūkanos būtų aukštesnės, prastesniais – mažesnės. „Palūkanos mažiau priklausytų nuo ekonomikos ciklo“, - sakė S. Kropas.
Naujasis VILIBOR galėtų remtis palūkanų eurais dydžiu EURIBOR ir Lietuvos rizikingumo įverčiu, pavyzdžiui, apsidraudimo nuo šalies bankroto CDS sandorių palūkanomis.
Kiti bankų siūlyti variantas – VILIBOR būtų galima pagal specialiai sieti su kiekvieno banko patiriamomis išlaidomis pinigams įgyti. Arba su palūkanomis, kurias valstybė moka už savo paskolas.
Sukčiauti buvo lengva
Didžiojoje Britanijoje LIBOR dydis yra nustatomas kiekvieną darbo dieną. Šešiolika įtakingiausių Didžiosios Britanijos bankų yra klausiama, už kokias palūkanas, jų nuomone, bankai galėtų pasiskolinti lėšų.
Iš atsakymų yra išbraukiamos didžiausios bei mažiausios reikšmės, o likusių 14-os atsakymų vidurkis tampa tos dienos LIBOR. Jis naudojamas bene visame pasaulyje, Lietuvoje pagal jį būsto paskolų eurais palūkanas nustato bankas SEB.
Šią vasarą bankas „Barclays“ pripažino, kad jis sukčiavo pateikdamas duomenis LIBOR nustatyti. Todėl LIBOR buvo mažesnis, nei realu. Už sukčiavimą „Barclays“ buvo nubaustas 290 mln. svarų (1,3 mlrd. litų) bauda, jo vadovai turėjo pasitraukti.
„Tai labai liūdnas dalykas, kuris mažina pasitikėjimą bankais. (…) Ne tik tas vienintelis bankas, kuris jau gavo baudą, bet ir kiti bankai galėjo būti įsitraukę“, - Žinių radijui apgailestavo Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos vadovas Mindaugas Vaičiulis.
Kartais buvo sukčiaujama banko maklerių prašymų – mat jie prekiavo taip, kad uždirbtų daugiau pinigų, jei LIBOR neviršytų tam tikro dydžio.
Vėliau, 2008-ųjų krizės metu, „Barclays“ teikė nerealiai mažas palūkanas LIBOR nustatyti jau Anglijos banko vadovo prašymu. Taip buvo paslėpta, kad „Barclays“ ir keli kiti bankai yra prastoje padėtyje ir tarpbankinėje rinkoje galėjo skolintis tik už itin didesnes palūkanas.
Šiuo metu Didžioji Britanija svarsto, kaip keisti LIBOR apskaičiavimo tvarką. Pakeitimų prašo ir patys bankai, nes nori, kad jų niekas nebeįtartų sukčiaujant.
Bulvių neparduoda, bet kainą nurodo
VILIBOR palūkanos nustatomos beveik taip pat, kaip ir LIBOR. Visi bankai informuoja, už kokiomis palūkanomis skolintų kitiems bankams litus. Atmetus du kraštinius dydžius, pasiūlymų vidurkis tampa VILIBOR.
Šiandieną duomenis VILIBOR teikia penki bankai. Tai didžiausieji bankai SEB, „Swedbank“, „DNB Nord“, taip pat Šiaulių bankas ir Ūkio bankas.
VILIBOR kritikai akcentuoja, kad bankai vienas kitam skolina labai retai. Beveik nėra skolinama 6 mėnesių laikotarpiui. Nors būtent pusmečio trukmės VILIBOR yra dažniausiai naudojamas būsto palūkanoms nustatyti.
Vadinasi, tvirtina kritikai, itin svarbus VILIBOR dydis nebūtina atspindi realybės.
„Su lietuviškuoju VILIBOR, ypač ilgesnės trukmės, vyksta keisti ir nelogiški dalykai. Metodika, patvirtinta Lietuvos banko, nedera su rinkos veikimo principais ir nekelia pasitikėjimo, - rašo analitikas Statys Jakeliūnas savo knygoje „Krizės anatomija“. - Šešių mėnesių VILIBOR – tai palūkanų norma, už kurią bankai paskolintų vienas kitam litus, tačiau
realiai tokie sandoriai nevyksta. Akivaizdu, kad apskaičiuojant palūkanas bankų klientams naudoti šitaip nustatomą šešių mėnesių VILBOR – mažų mažiausiai nenormalu. Apie kokią laisvąją bankų paskolų rinką galime kalbėti, jei paskolų kaina (palūkanos) nustatoma ne rinkos metodais?“.
Pasiūlymų, kaip keisti VILIBOR, pažeria ir komercinius bankus kritikuoti linkusi Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo taryba. Teigiama, kad jį reikėtų skaičiuoti remiantis tik tais sandorius, kai bankai iš tiesų suteikia paskolas vieni kitiems.
„Bankai vieni kitiems neskolina pusmečiui, tačiau skolina „vienai nakčiai“. Pagal „vienos nakties“ paskolų palūkanas galima apskaičiuoti ir pusmečio, ir kitos trukmės paskolų palūkanas, mat proporcija tarp tokių paskolų palūkanų yra nusistovėjusi“, - lrytas.lt sakė tarybos atstovas Saulius Žilinskas.
Skirtingi vertinimai
VILIBOR yra suabejojusi ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
„Turint galvoje, kad didžiąją dalį pinigų bankai gauna iš motininių bankų – kyla klausimas, kiek iš tikrųjų tie kelių bankų keli sandoriai dėl nedidelės sumos gali atspindėti tikrąją palūkanų normą. Žinau, kad yra buvę iniciatyvų iš autoritetingų ekonomistų panaikinti VILIBOR kaip instrumentą“, - sakė ministrė 2009-aisiais.
Tiesa, Lietuvos bankas abejones iki šiol atmesdavo. Prieš pusantrų metų ankstesnis Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas, akcentavo, jog VILIBOR nustatymo būdas yra naudojamas visame pasaulyje.
Pasak jo, esamu būdu nustatomas VILIBOR atspindi realybę, nes atitinka kitas palūkanas: konkrečiai, jam prilygsta indėlių litais palūkanos Lietuvos bankuose, taip pat palūkanos litų-eurų apsikeitimų sandoriuose tarp šalyje veikiančių kredito įstaigų.
Ar manipuliavo ir Lietuvoje?
S. Jakeliūnas aprašo, jog pusmečio trukmės VILIBOR 2007-ųjų pabaigoje netikėtai pašoko, nors tam nebuvo jokių objektyvių priežasčių.
Analitikas įtaria, kad bankai taip siekė priversti gyventojus pakeisti litais išduotas būsto kredito sutartis į euro sutartis. Mat, tikina S. Jakeliūnas, tokiu atveju, jei litas būtų devalvuotas, tai nukentėtų ne bankas, o gyventojas.
„2007-ųjų pabaigoje, reaguodami į augančius paskolų litais aptarnavimo kaštus, gyventojai ėmė keisti paskolų valiutą į eurus. Šis procesas buvo intensyvus ir smarkiai pakeitė paskolų gyventojams valiutinę struktūrą“, - rašo analitikas.
Eurais 2007-ųjų kovą buvo išduota 40 proc. paskolų. 2009-ųjų rugsėjį – jau 69 proc. paskolų.
Pasak S. Jakeliūno, šie įtarimai nebuvo tiriami.
