Labai maži butai virto labiausiai medžiojama preke nekilnojamojo turto rinkos plotuose ir didžiausią paklausą turi garažai, kiemo sandėliukai, pagalbinės patalpos. Tiesa, tik gerose miesto vietose.
8 kvadratinių metrų butas elitiniame Londono rajone kainuoja tiek, kiek apleista pilis.
Šildymo kainos privertė atsigręžti į mažus butus ir lietuvius, ne taip seniai svajojusius apie 500 kvadratinių metrų namą.
Tačiau toks itin mažas butas turi būti prestižiniame rajone, pageidautina senamiestyje.
Į bendrabučio kambarėlį net nesidairoma, bet senamiesčio kiemų garažai ir sandėliukai puikiai tinka.
Įrengti labai mažą butą kainuos tiek pat, kiek dvigubai ar trigubai didesnį, bet už šildymą mokėsite kur kas mažiau.
Gerai apgalvojęs interjerą šeimininkas gali nejausti tokio buto ankštumo, o išėjęs į gatvę jis atsiduria tarp rūmų ir puošnių gatvių, kur muziejai ir teatrai – ranka pasiekiami.
Kainuos kaip didelis butas
„Kuo mažesnis butas, tuo brangiau kainuos jį įrengti”, – savo kailiu tai patyrė architektė Milda Kalmantaitė, Vilniaus centre įsirengusi butą 21 kvadratinio metro palėpėje.
Įrengti butą prie pat Pilies gatvės kainavo 70 tūkstančių litų – vien stogui teko pakloti 14 tūkstančių litų.
Projektą kūrė kartu su motina – architekte Janina Kalmantiene.
Patalpa buvo trikampio formos, viename gale jos aukštis siekė 4 metrus, kitame – mažiau nei pusantro metro.
Paprasčiausias sprendimas būtų pritvirtinti antresolę aukščiausiame būsto kampe ir ten miegoti. Bet toks staigus kampas mažoje patalpoje slėgė, o laiptai užėmė labai daug vietos.
Architektė nutarė pakabinti lubas ir beveik sulygino būsto aukštį.
Erdvi vonia butui teikia orumo
Architektė žemiausią palėpės kampą atitvėrė drabužinei, o dušą ir tualetą nutarė įrengti kitame kampe.
Ši specifinė patalpa užėmė ketvirtadalį buto – 5 kvadratinius metrus, bet viena jos siena atitvėrė vietą virtuvei ir valgomajam, o prie kitos patogiai prisiglaudė lova. Už jos dar tilpo kompiuterio stalas.
M.Kalmantaitė atsižvelgė į motinos patarimus ir dabar džiaugiasi erdvia dušo patalpa. Kambaryje tilpo viskas, ko žmogui reikia patogiai gyventi, o vonioje atsirado vietos pasidžiauti drabužius ir judėti. Prancūzai teigia, kad pagalbinės patalpos mažam butui suteikia orumo.
Visi baldai – itin kokybiški, pirkti tik brangiose parduotuvėse.
M.Kalmantaitės įsitikinimu, tokioje mažoje patalpoje baldai turi būti gražūs.
Nykštukinėje erdvėje architektė pataria nenaudoti labai ryškių spalvų. Šalia gelsvų sienų jos bute gerai atrodo daugybė smulkių detalių.
Gyventi, o ne būti
Jau trejus metus 21 kv. metro bute gyvenanti M.Kalmantaitė neįsivaizduoja, kaip sutalpinti butą 10 kvadratinių metrų plote. Straipsniai apie tokio ploto butus jai kelia nepasitikėjimą.
„Žmogus savo bute turi gyventi, o ne būti”, – sako ji.
Jei tektų projektuoti tokio ploto butą, didžiausia problema taptų atlenkiamų, sudedamų, palei sienas slenkančių baldų konstrukcijos.
Atsisakyti menamų patogumų
Statybos inžinierius Vytautas Ankudavičius šiuo metu rekonstruoja 12,5 kvadratinio metro pagalbines patalpas Vilniaus centre ir į būsimojo buto įkurtuves kviečia rugsėjo pabaigoje.
Jo patarimas norintiems įsirengti butą garaže ar sandėlyje – aiškiai apibrėžti tikslą, atsisakyti menamų patogumų ir logiškai mąstyti.
Pavyzdžiui, būsimasis gyventojas negalės laikyti tualetinio popieriaus šalia unitazo: virš jo įrengtas dušas kiekvieną kartą tą popierių ištirpdytų.
Bet taip bus sutaupyta nemažai vietos.
Įrengti butą kainuos daug, bet po rekonstrukcijos toks butas kainuos dar daugiau. Vienam kvadratiniam metrui gali tekti išleisti apie 5 tūkstančius litų.
Vandens bokšte įkurdintų šeimą
V.Ankudavičius tikina galįs įrengti būstą ir Užupio vandentiekio bokšte, kuris šiuo metu parduodamas.
Skelbime nurodytu telefonu atsiliepęs žmogus tikino, kad bokštas parduotas prieš metus, ir atsisakė nurodyti jo kainą.
Bet kol skelbimas nenukabintas, galimybė apsigyventi sename vandentiekio bokšte kaitina užupiečių vaizduotę.
V.Ankudavičiaus nuomone, 3 aukštų būste puikiai įsikurtų 4 asmenų šeima su šunimi ir kate.
Pirmajame aukšte būtų rūbinė ir interesantų priimamasis, antrajame – svetainė ir virtuvė, trečiajame – miegamasis ir darbo stalas.
Nelygu šeimininkų pageidavimai, rekonstrukcijos kaina būtų 300–600 tūkst. litų.
Vienintelis kliuvinys – valstybės saugomame kultūros paminkle būtų sunkoka pakeisti patalpų paskirtį.
Problemų tiek, kad gali pristigti kantrybės jas spręsti.
Bet jei patalpą pavadinsi studija, kas gali uždrausti miegoti darbo vietoje?
Maži butai – tik drausmingiems
Kino filmuose dažnai galima išvysti, kaip pakeliui į vonią žmogus mėto drabužius ant grindų. Mažame bute tai neįmanoma.
„Bet ar sunku nusirengti tvarkingai, gražiai sulankstyti drabužius ir nuėjus į vonią paslėpti tualetinį popierių?” – klausia V.Ankudavičius.
Labai mažo būsto gyventojas negali sau leisti palikti nė vieno numesto daikto.
Mažiausias popierėlis nukrito – jau netvarka. Būsimo buto gyventojas rytais turės ne tik pasikloti lovą, bet ir pakelti ją prie lubų, o vakarais vėl nuleisti, bet tai moko žmogų drausmės.
V.Ankudavičius siūlo pradėti kitaip vertinti daiktus. Juk teks greta sutalpinti lovą, viryklę, unitazą, todėl pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, kuris jų turi būti patogiausias.
Didžiausia klaida – poreikiai ir svajonės, nesuderinti su techninėmis galimybėmis. Tai tas pat kaip bandyti prabangia mašina atsivežti toną bulvių: į mašiną tiek bulvių telpa, bet neliks vietos vairuotojui.
Registrų centro duomenimis, Vilniuje yra 52 039 vieno kambario butai. Vidutinis vieno kambario buto plotas – 33 kvadratiniai metrai. Informacija apie mažiausius butus nerenkama.
Jei gyvenate labai mažame būste
Privalumai:
Mažesnės išlaidos šildymui.
Malonus jausmas, kad gyvenate kukliai.
Saviaukla, nes esate priversti nuolat tvarkytis.
Trūkumai:
Negalėsite pasikviesti daugiau nei 8 draugų.
Jei blogai jaučiatės ankštose patalpose, geriau iš karto ieškokite lofto.
Teks išmokti visus patiekalus virti ant vieno degiklio ir viename puode.
Naudingi patarimai
Išmeskite visus nereikalingus daiktus.
Mažame būste gali būti tik vienas stambus daiktas, pvz., šviestuvas arba plakatas. Geriausia didelių daiktų iš viso atsisakyti.
Susitaikykite, kad svetainės neturėsite. Greta vietos miegoti gal pasiseks įrengti darbo arba virimo vietą.
Jokių spintų, drabužinei atitverkite kampą.
Mažame bute labai svarbu turėti sandėliuką, koridorių arba kitas pagalbines patalpas.
Kampus būtina naudoti. Jei nenorite ten statyti specialių baldų ar jų atitverti, lovą statykite įstrižai, o kampe laikykite daiktus.
Jei patalpa aukšta, gal pavyks įrengti antresolę, kur galėsite miegoti. Drąsiai planuokite paaukštinimus.
Erdvės patalpai suteiks vienodos sienos, veidrodžiai, fototapetai. Nebijokite tamsių spalvų. Niekada nedažykite lubų ta pačia spalva kaip ir sienų – jos turi būti šviesesnės arba tamsesnės.
Lemiamos reikšmės jūsų būstui turės apšvietimas. Atsisakykite pakabinamojo šviestuvo.
Užuolaidų geriau nekabinti.
Butas – kišenė, namas – batų dėžė
Zita Čepaitė
Specialiai LR, Londonas
Londone gyvenama susispaudus. Prastesniuose rajonuose ir miesto pakraščiuose gyvenamosiomis patalpomis dažniausiai nelegaliai paverčiamos pašiūrės, kurių tikroji paskirtis – priglausti nebenaudojamus daiktus arba sodo įrankius. Tai suprantama, juk atokesniuose rajonuose būstus nuomojasi naujai atvykę imigrantai, kuriems svarbiausia ne kokybė ir patogumai, o kaina.
Tačiau susispaudimo manija užklupo ir Londono centrą – vos prieš porą metų buvo skelbta apie prestižiniame turtuolių pamėgtame Naitsbridžo rajone parduotą butą, kurio vertė – 120 tūkst. svarų, nors jo plotas ne didesnis kaip 5,5 kv. metro.
Šis butas yra laikomas mažiausiu būstu Didžiojoje Britanijoje. Jis įrengtas vietoj sandėliuko, kuriame valytojos kadaise laikydavo šluotas. 1987 metais per nekilnojamojo turto bumą sandėliukas buvo paverstas butu ir parduotas už 35 500 svarų sterlingų.
Tačiau susispaudimo manija užklupo ir Londono centrą – vos prieš porą metų buvo skelbta apie prestižiniame turtuolių pamėgtame Naitsbridžo rajone parduotą butą, kurio vertė – 120 tūkst. svarų, nors jo plotas ne didesnis kaip 5,5 kv. metro. Šis butas yra laikomas mažiausiu būstu Didžiojoje Britanijoje. Jis įrengtas vietoj sandėliuko, kuriame valytojos kadaise laikydavo šluotas. 1987 metais per nekilnojamojo turto bumą sandėliukas buvo paverstas butu ir parduotas už 35 500 svarų sterlingų.
Buvusiame sandėliuke esančiame bute telpa viskas, ko žmogui reikia, – tualetas, dušas, įrengtas sieninėje spintoje, viengulė sofa ir liliputinio dydžio virtuvėlė. Tačiau pirkėjus traukė ne išvardinti patogumai, o buto vieta – jis yra Naitsbridže, netoli prabangios „Harrods” parduotuvės, šiame rajone gyvena itin turtingi žmonės. Didžiuliai pinigai mokami už adresą, kuris anglams yra tarsi vizitinė kortelė, nustatanti asmens vertę. Tai ne vienintelis gyvenamasis būstas, pretenduojantis į mažiausio buto titulą. Šiuo metu prabangiame Čelsio rajone parduodama dar mažesnė patalpa už pradinę 170 tūkst. svarų sterlingų kainą.
Patalpoje numatyta galimybė įsirengti butą, bet tai kainuotų dar 30 tūkst. svarų. Didžioji Britanija gali didžiuotis ne tik mažiausiais butais, bet ir mažiausiais namais. Tiesa, mažiausias namas yra ne Londone ir net ne Anglijoje, o Velse. Šiame name niekas negyvena nuo 1900 metų, jis yra tapęs turistine atrakcija. Namo matmenys – 3x1,8 metro. Jis yra įsispraudęs tarp normalaus dydžio gyvenamojo namo ir Konvio pilį juosiančios sienos.
Aplankę pilį turistai būtinai užsuka ir į mažiausią Didžiosios Britanijos namą, kuris dėl savo mažumo yra patekęs ir į Guinnesso rekordų knygą. Šiuolaikiniai Didžiosios Britanijos nekilnojamojo turto plėtotojai tokių įspūdingai mažų būstų dar nestato, tačiau Karališkoji architektų draugija pernai išreiškė susirūpinimą, kad žmonių būstai Anglijoje tampa vis labiau panašūs į batų dėžutes. Nustatyta, kad šiuolaikinis trijų miegamųjų namas yra 8 proc. mažesnis, nei rekomenduojama.
Populiariausi – maži butai Romos centre
Romoje vis populiaresni tampa labai maži butai miesto centre. 5–10 kvadratinių metrų patalpose yra viskas, ko reikia žmogui gyventi: tualetas, dušas, lova, televizorius, viryklė. Lango dažniausiai nėra. Butai kainuoja nuo 40 iki 70 tūkst. eurų. Nekilnojamojo turto ekspertų nuomone, tokie butai tikrai turės paklausą per būstų rinkos krizę. 2010 metais Romoje buvo parduotas mažiausias butas pasaulyje.
5 kvadratinių metrų patalpa iš pradžių buvo skirta drabužinei, vėliau tapo portjė poilsio kambariu. Mažiausias butas yra name, stovinčiame Šv.Ignoto aikštėje, greta garsios XVII amžiaus bažnyčios. Šalia – tuomečio Italijos premjero Silvio Berlusconi rezidencija. Netoliese – Panteonas ir Venecijos aikštė.
Patalpoje yra dušas, tualetas ir net praustuvė. Įrengta antresolė ir laiptai, kuriais ten galima užlipti. Antresolėje telpa siaura lova. Virš lovos – mažytis langas. Buto kaina – 50 tūkst. eurų. Laikraščiai citavo patalpos savininką, kuris tikino negalėjęs atsiginti pirkėjų. Jam skambino šimtai susidomėjusių. „Romoje žmonės gyvena kaip žiurkės”, – rašė žurnalistai.
