Konteinerių terminalo statyba, įtraukta į svarbiausių šiųmečių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) objektų sąrašą, sulaukė ir Vyriausybės pritarimo.
Tačiau šį projektą sumaniusi krovos įmonė „Klaipėdos Smeltė” tapo uostininkų ir galimo rangovo „Hidrostatybos” teisminių ginčų įkaite.
Ieško teisybės teismuose
KVJU direkcijos skelbtą konkursą dėl 483 metrų ilgio krantinių ir kitų daugiau kaip 12 mln. litų vertės įrenginių statybos „Klaipėdos Smeltės” teritorijoje laimėjo įmonių „Vėtrūna” ir BGS suburtas konsorciumas.
Gargždų „Hidrostatyba”, visus darbus įvertinusi 360 tūkst. litų didesne suma, liko antra.
Bet direkcijos nutarimais nepatenkinta „Hidrostatyba” kreipėsi į teismą ir paprašė panaikinti viešųjų pirkimų konkurso rezultatus. Pasak ieškovų, „Vėtrūnos” pasirinkta partnerė – Latvijos įmonė BGS – negalėjo dalyvauti konkurse, nes nėra įgijusi reikiamos hidrotechninių įrenginių statybos patirties.
KVJU direkciją supančiojo laikinieji apribojimai: kol dėl viešųjų pirkimų vyksta ginčai, uostininkai su „Vėtrūna” negali pasirašyti sutarties. „Hidrostatyba” laimėjo pirmąją bylą, tačiau uosto direkcija Klaipėdos apygardos teismo sprendimą apskundė aukštesnei instancijai.
Prieš porą dienų Lietuvos apeliacinis teismas bylą grąžino pirmosios instancijos teismui.
Nepavyks išvengti nuostolių
„Tapome įkaitais. Terminalo projektas parengtas, bet darbai įstrigo. Stabdomos ne tik valstybės, bet ir privačios investicijos, nes negalime tartis su bankais dėl paskolų.
Mums teko koreguoti brangių kranų, kitų įrenginių gamybos užsakymus”, – apgailestavo „Klaipėdos Smeltės” generalinis direktorius Rimantas Juška.
Spalį ši įmonė gaus pirmuosius kranus, kuriais uostuose kraunami daugiau kaip 300 metrų ilgio konteinervežiai. Sutarčių su juos gaminančia Suomijos kompanija „Konecranes” vertė – apie 100 mln. litų. Bet dabar įmonės ir gamintojų planai pakibo ore.
Terminalo krantinės jau pastatytos, reikia tik nutiesti geležinkelį, sutvarkyti krovos aikšteles. Tačiau R.Juška, regis, jau prarado viltį, kad rudenį čia galės švartuotis konteinervežiai: „Tikėjomės išvengti nuostolių, jei krantinės būtų galutinai įrengtos vasarą.”
Tikėjosi daug rinkliavų
Krantinių statyba įstrigo prieš trejus metus, kai „Klaipėdos Smeltės” savininkas Martinas Gusiatinas šios įmonės akcijas pardavė tarptautinei krovos terminalų valdymo bendrovei „Terminal Investment Limited” (TIL).
Pastaroji KVJU direkcijai pasiūlė krantines pertvarkyti taip, kad prie jų galėtų švartuotis konteinervežiai.
Uosto direkcija siekia, kad Klaipėdoje atsirastų tarptautinis konteinerių skirstymo centras: kiekvienas atplaukęs „Panamax” klasės laivas uostui pažertų bemaž 180 tūkst. litų rinkliavų.
Tačiau sumaištį sėja ne tik statybininkai: gerokai užsitęsė ir rangovų atranka. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) netgi buvo įpareigojusi KVJU direkciją nutraukti neva reikalavimų neatitinkančias viešųjų paslaugų pirkimo procedūras.
„Šios procedūros, o kartu – uosto investicijos, buvo stabdomos vertinant privačių bendrovių, bet ne valstybės interesus”, – piktinosi VPT sprendimą teismui apskundusios KVJU direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.
Nauda – kaimynų uostams
„Hidrostatybos” vadovas Jonas Dumašius jokios savo kaltės dėl įstrigusios statybos neįžvelgia: „Mūsų teisininkams kilo šiokių tokių įtarimų dėl konkurso rezultatų, todėl ir kreipėmės į teismą. Kaip jis pasakys, taip ir bus.”
Paklaustas, kas kompensuos „Klaipėdos Smeltės” nuostolius dėl vilkinamos statybos, R.Juška tik gūžčiojo pečiais. „Nežinau, neteko girdėti, kad teismai iš ieškovų reikalautų užstato. Bylas pralaimėjusios statybų bendrovės niekuo nerizikuoja”, – aiškino „Hidrostatybos” vadovas.
Naujieji „Klaipėdos Smeltės” valdytojai, suabejoję galimybe laiku įrengti tarptautinį konteinerių skirstymo terminalą, didžiakrūvius laivus jau nukreipė į kitus Baltijos uostus.
Partneriai laukia prieplaukų
* Bendrovės TIL ketinimams Klaipėdos uoste įkurti tarptautinį konteinerių skirstymo centrą (HUB) pritarė jos partnerė – konteinervežių laivybos rinkos gigantė bendrovė „Mediterranean Shipping Company” (MSC).
* MSC įsipareigojo 2023 metais naujajame „Klaipėdos Smeltės” terminale krauti 1,5 mln. konteinerių (TEU). Jeigu prieplaukos būtų įrengtos, įmonė jau šiais metais galėtų priimti apie 337 tūkst. TEU. Artimiausių Baltijos valstybių uostai tokių garantijų neturi – įmonėms pačioms tenka rūpintis kroviniais.
* Sumanyto tarptautinio konteinerių terminalo statybos vertė – 250 mln. litų.
