Daugelį dešimtmečių kosminiai tyrimai buvo valstybinio sektoriaus privilegija. NASA, Europos kosmoso agentūra ESA, rusai, kinai ar indai sukišo daug milijardų dolerių ar eurų, kad mokslo ar gynybos tikslais įsitvirtintų kosmose.
Privačios bendrovės anksčiau laikėsi nuošalyje.
Tiesa, jos gamino nemažai įrangos, bet tik gavusios valstybinius užsakymus.
Laikai keičiasi. Kai kurie verslininkai jaučia, jog Žemėje jiems pernelyg ankšta.
Sukūrė privačią raketą
2002 metais pasaulinės mokėjimo sistemos „PayPal” vadovas Elonas Muskas Pietų Kalifornijoje įkūrė kompaniją „SpeceX”.
Ji dalyvavo konstruojant raketų variklius, o šių metų gegužę įėjo į istoriją kaip pirmoji privati bendrovė, savo lėšomis sukonstravusi raketą, galinčią pristatyti krovinius, netrukus – galbūt ir žmones į Tarptautinę kosminę stotį.
Investicijos, siekusios apie 700 milijonų dolerių, greičiausiai netruks atsipirkti.
Jau dabar „SpaceX” turi užsakymų dvylikai skrydžių, kurių vertė – 1,6 mlrd. JAV dolerių (dabartiniu kursu 4,47 mlrd. litų).
Bendrovė savo raketą sukūrė jau naudojamos „Falcon 9” pagrindu, į ją dar sutalpino kapsulę „Dragon”.
Visa ši įranga buvo nuolat tobulinama, kad skrydžio sąnaudos būtų kuo mažesnės.
Verslininkams pavyko tai pasiekti, nors kai kas juos jau kaltina dempingu. „Falcon 9” su „Dragon” į Tarptautinę kosminę stotį gali pristatyti 13 tonų krovinių, kurių vertė 54 milijonai JAV dolerių.
Skaičiuojant vieno kilogramo nugabenimo kainą, tai kainuoja perpus mažiau nei skraidinant europinę raketą „Ariane 5”, kuri šiuo metu laikoma geriausia.
Ambicijos – dar didesnės
„SpaceX” siekia dar labiau patobulinti skrydžius į kosmosą. Jos įkūrėjo E.Musko nuomone, visiškai neracionalu, kad kartą panaudota „Dragon” kapsulė po kurio laiko grįžta į Žemę ir nuskandinama vandenyne.
Verslininkai kuria projektus, kaip būtų galima šią kapsulę susigrąžinti ir sutvarkius naudoti daug kartų. Tą patį numatoma daryti ir su atsiskyrusiomis raketų pakopomis.
Jei pavyks įgyvendinti šiuos planus, neabejojama, kad skrydžiai dar labiau atpigs. O stengtis būtina, nes konkurentai taip pat nesnaudžia.
Antai Virdžinijos valstijoje (JAV) įsikūrusi bendrovė „Orbital Sciences” dar šią vasarą tikisi paleisti į kosmosą savo sukonstruotą raketą „Antares”.
Jeigu bandymai bus sėkmingi, šie verslininkai irgi tikisi pelningų užsakymų iš NASA.
Stato kosmodromą
Ne ką mažiau užmojų turi verslo magnatas Richardas Bransonas. Tiesa, jo pasirinkta kryptis – šiek tiek kitokia.
Verslininko įkurta bendrovė „Virgin Galactic” į pagalbą pasikvietė legendinį architektą Normaną Fosterį ir Naujojoje Meksikoje (JAV) stato pirmąjį privatų kosmodromą.
Nuo kitų metų čia turėtų kilti ir leistis šios kompanijos sukurti kosminio turizmo erdvėlaiviai „SpaceShips”.
Kaina – ne pati mažiausia: 200 tūkst. JAV dolerių už skrydį į artimąjį kosmosą ir galimybę keletą minučių pajusti nesvarumo būklę. Nepaisant to, bilietus jau įsigijo daugiau nei 500 žmonių.
„Tai – daugiau, nei per visus 51 metus, kai žmonės atlieka pilotuojamus skrydžius”, – džiaugėsi „Virgin Galactic” vadovas George’as Whitesidesas.
Svajoja apie Mėnulį
Nesnaudžia ir europiečiai. Didžiausia privati šio žemyno kosmoso technologijų bendrovė OHB (Brėmenas, Vokietija) jau seniai dalyvauja „Galileo” palydovų programoje.
Dabar kartu su ESA ji kuria naują mėnuleigį. Į vorą panašus aparatas Žemės palydovą turėtų pasiekti 2018 metais. „Lunar Lander” – kol kas tik maketas, tačiau verslininkai tikisi, kad ateityje dėl šio technikos stebuklo žmonija galės pamėginti apsigyventi Mėnulyje.
„Tai tikrai nėra fantastika. Manau, kad po 20–30 metų gyvenvietės Mėnulyje jau bus įprastos, o mūsų bendrovė labai nemenkai prie to prisidės”, – aiškino OHB vadovas 73 metų Manfredas Fuchsas.
Dar didesnių ambicijų turi 74 metų jo sutuoktinė Christa, vadovaujanti įmonės stebėtojų tarybai. „Sulaukusi devyniasdešimties aš greičiausiai irgi skrisiu į Mėnulį ir tikiuosi ten praleisti likusią gyvenimo dalį”, – aiškino moteris.
Svajonės? Galbūt. Bet kai 1957 metais į orbitą pakilo pirmasis dirbtinis Žemės palydovas „Sputnik”, apie skrydžius į Marsą užsimindavo nebent kosminės fantastikos kūrinių autoriai.
