„Lietuvoje mes net nelabai reklamuojamės. Čia parduodame tik keletą procentų savo produkcijos“, - dėsto „Vostok Europe“ vykdantysis direktorius Igoris Zubovskis.
Vilniuje jau dešimtmetį gaminami laikrodžiai turi garsios Rusijos laikrodžių gamyklos „Vostok“ vardą. „Vostok Europe“ yra bendra šio gamintojo ir Lietuvos koncerno „Koliz“ įmonė.
Kai bankrutuoja partneriai
Gaminti laikrodžius Vilniuje „Koliz“ pradėjo prieš 15 metų. Tuo metu ji buvo kito Rusijos laikrodžių gamintojo „Poliot“ gaminių platintoja.
„Šiuos laikrodžius 1997-aisiais nedidelėmis partijomis pradėjome gaminti čia, Vilniuje. Taip buvo pigiau, nes Rusijoje muitinės procedūros beprotiškos, gaminti Lietuvoje yra greičiau ir pigiau. Įgijome patirties, pasamdėme savą dizainerį ir po truputį pradėjome kurti savą „Poliot“ laikrodžių kolekciją“, - pasakoja I. Zubovskis.
Tačiau darbas su „Poliot“ netikėtai nutrūko.
„Staiga sužinojome, kad jie planuoja bankrutuoti, nes gamykla yra Maskvos centre, ten verslą lengviau daryti vietoj gamyklos pastačius verslo centrą. Bet mes turėjome patirties, norėjome tęsti gamybą.
Paskambinome į gamyklą „Vostok“, esančią netoli Kazanės. Tai vienintelė buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje likusi laikrodžių gamykla, kažkada jų buvo 13. Pasiūlėme gerą savo geografinę padėtį - juk esame tarp Rusijos ir Europos, be to, stojame į Europos Sąjungą. Atidarėme bendrą įmonę, sukūrėme prekės ženklą“, - pasakojo I. Zubovskis.
Po aštuonerių mėnesių, 2004-ųjų pradžioje, pirmoji „Vostok Europe“ laikrodžių kolekcija buvo pristatyta kasmetinėje parodoje Šveicarijoje. Devyni dešimtadaliai „Vostok Europe“ laikrodžių parodoje buvo maketai, mat jie dar nė nebuvo pradėti gaminti.
Visų „Vostok Europe“ laikrodžių pavadinimai yra susiję su Sovietų Sąjungos techniniais pasiekimais. Vienas vadinasi „Lunochod“ - kaip Mėnulį pasiekęs automobiliukas. Kitas – N1, kaip sovietų raketa, turėjusi skraidinti žmones į Mėnulį. Tradiciniai laikrodžiai pavadinti „Gaz-14“ - tai oficialus sovietų limuzino „Čaika“ vardas.
Apie kilmės šalį neužsimena
„Pavadinimuose nėra jokios ideologijos. Tiesiog kiekviena laikrodžių įmonė turi būti susijusi su kokia nors istorija, o mes jokios istorijos neturime. Jei mes pavadinsime laikrodį „Amber“ (angl. gintaras) ar panašiai, niekas neatkreips dėmesio.
Niekas nežino ir nenori žinoti, kas yra lietuviški laikrodžiai. Tai „egzotiškas“ pavadinimas, niekas to nesupranta ir nesidomi“, - sako I. Zubovskis.
Ant laikrodžių nėra parašyta „Made in Lithuania“ - I. Zubovskis sako, kad toks užrašas būtų leistinas tik, jei pusė laikrodžio detalių būtų pagaminta šioje šalyje. Apie Lietuvą nė žodžio neužsimenama ir lankstinuke, pridedame prie laikrodžių. Kita vertus, ten nėra minima ir Rusija. „Mes niekada nesakome, kad gaminame rusiškus laikrodžius. Mes gaminame „Vostok Europe“ laikrodžius“, - kalba I. Zubovskis.
Didžiausios sėkmės „Vostok Europe“ sulaukė prieš dvejus metus išleidusi laikrodį „Ančar“. Taip kadaise buvo pavadintas sovietinis povandeninis laivas. Bendrovė pernelyg neslepia – šampano už sėkmę buvo išlieta daug. Dėl tokios sėkmės įmonė galėjo padidino savo laikrodžių kainas.
„Mes visada kasmet pagamindavome po 15-20 tūkst. laikrodžių. Tai yra tikrai nedaug, bet jau ir nemažai.
Tačiau prieš 7 metus vidutinė laikrodžio kaina buvo 150 eurų, dabar - 250 eurų. Paskaičiavome, kad neverta nepelningai gaminti pigių laikrodžių.
Už 100 eurų neįmanoma pagaminti kokybiško laikrodžio. Tikrai atsiras vienų ar kitų problemų. O jei gali pakelti kainą, gali užsakyti kokybiškesnių detalių, išauga ir kokybė“, - vardija I. Zubovskis.
Trečdalis laikrodžių keliauja į JAV rinką, trečdalis lieka Europoje, likę parduodami pietų Azijoje, sako jis. Azijoje populiariausi aukso spalvos laikrodžiai. Amerikoje gerai sekasi „agresyviam“ melsvos spalvos laikrodžiui, Europoje toks mažiau populiarus. Visur gerai perkami jaunatviškai atrodantys laikrodžiai.
Vyro įvaizdžio dalis
„Prieš 50 metų laikrodis tebuvo prietaisas laikui sužinoti, bet viskas pasikeitė - kiek valandų, galima pamatyti kiekviename telefone. Dabar laikrodis yra vienintelis beveik visų vyrų papuošalas. Tai dalis jų įvaizdžio. Kokį laikrodį vyras nešioja, taip jis save ir įsivaizduoja.
Jei nešioja kinišką „Rolex“, tai jis toks ir yra. Nori atrodyti viršesnis ir turtingesnis, nei iš tiesų yra. Jei nešioja kinišką „Omax“ už 50 litų, tai irgi daug pasako. Jam įvaizdis visiškai nesvarbu. Jis arba neturi pinigų, arba negalvoja apie savo vaizdą.
Jei žmogus nešioja šveicarišką „Tissot“, jis gali išleisti 1000 litų laikrodžiui, bet nenori būti pastebėtas. Nes „Tissot“ turi daug kas. O jei vyras segi „Vostok Europe“, vadinasi, jis turi nestandartinį laikrodį, nes mes į nieką nepanašūs, turime būti unikalūs savo kaina, dizainu, kokybe. Jei būsime į ką nors panašūs – išsyk „mirsime“, nes niekas mumis nesusidomės.
Mūsų auditorija – jaunimas tarp 25 ir 34 metų, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis, aktyviai sportuojantis“, - patirtimi dalijasi I. Zubovskis.
Detalės - iš kelių valstybių
„Vostok Europe“ geriausiai sekasi pardavinėti sportiškus, jaunatviškus vyriškus laikrodžius. Įmonė pardavinėja ir moteriškus, taip pat konservatyvaus dizaino laikrodžius, bet jie mažiau sėkmingi. „Labai sunku sukurti gerą klasikinio dizaino laikrodį, tokį, kuris atkreiptų dėmesį. Tokio dizaino laikrodžių pasaulyje yra labai daug“, - nurodo I. Zubovskis.
Lietuviškų dalių „Vostok Europe“ laikrodžiuose nėra. Mūsų šalyje buvo užsakomi tik firminiai popieriniai maišeliai, į kuriuos dedami laikrodžiai. Bet apsižiūrėta, kad Lenkijoje tokius pačius galima pagaminti perpus pigiau.
Laikrodžių detalės atkeliauja iš Rusijos, Šveicarijos, Japonijos, Kinijos. Nemažai dalių gaminama pagal specialų „Vostok Europe“ užsakymą. Iš Rusijos atvyksta mažoji dalis dalių, keturių penktadalių laikrodžių mechanizmai atkeliauja iš Japonijos.
„Vostok Europe“ įsikūrusi nedidelėse patalpose pramoniniame Vilniaus rajone. Pagrindinė „gamykla“ – tai kambarys, kuriame keturi laikrodininkai surenka gaminius. Sandėliuke netoliese – kruopščiai surūšiuotos detalės. Už stiklinės pertvaros du testuotojai tikrina, ar surinkti laikrodžiai tiksi tvarkingai (kiekvienas laikrodis neturi nukrypti daugiau kaip 10-20 sekundžių per parą). Dar vienas darbuotojas per lupą tikina korpusą, ar jame nėra įbrėžimų.
Gretimame kambaryje, už storų durų, yra dar vienas sandėlis. Jame – specialus aparatas laikrodžiams prisukti. Per naktį jis paruošia veikti dešimtis laikrodžių.
Tai bendrovės pasididžiavimas. Prieš keturis dešimtmečius pagamintas įrenginys buvo išgelbėtas iš Maskvos laikrodžių gamyklos. „Kai buvo uždaroma gamykla „Poliot“, jį tiesiog kažkas išmetė į gatvę. Man paskambino pažįstami iš Maskvos, ir sakė – matėme, stovi toks. Gal nori įsigyti? Atsivežėme“, - džiaugiasi I. Zubovskis.
Gaminius reklamuoja sportininkai
Šiuo metu savo laikrodžius „Vostok Europe“ reklamuoja siūlydama juos įvairiems sportininkams.
Pokalbio metu I. Zubovskis ne kartą primena, kad su jo įmonės laikrodžiu motociklininkas Gintautas Igaris važiavo „Dakaro“ ralyje. Pamini, kad jų laikrodžius segi Lietuvos speleologai, kurie šiuo metu leidžiasi į giliausią pasaulyje urvą. Prisimena ir kitus sportininkus – baidarininkus, boksininkus.
Krepšininkų ir kitų garsenybių tarp jų nėra.
„Mes neturime tiek pinigų, kad galėtume dirbti su krepšininkais, futbolininkais, tenisininkais, - skėsteli rankomis I. Zubovskis. - Krepšininkai uždirba milijonus, jie lyg niekur nieko laikrodžio nepaims. Jiems reikia už tai mokėti. Negalime su tokiais dirbti. Nesame turtinga bendrovė, negalime milijonų išleisti.“
O ar reklamos veidu galėtų būti aukso medalį iškovojusi plaukikė Rūta Meilutytė? „Dabar jau irgi nebe“, - šypsosi I. Zubovskis.
Tarp reklaminių veidų – daug lietuvių. „Kai pradėjome veiklą, mūsų pradinis kapitalas buvo mažesnis, nei dabar išleidžiame vienam laikrodžio modeliui sukurti. Galima sakyti, pradėjome nuo nulio“, - sako jis.
Matėte, kokį žingsnį žengėme nuo tada? Matėte, kaip atrodo senieji mūsų laikrodžiai ir kaip atrodo dabartiniai? Dabar mes turime tai, kuo galime didžiuotis ir ką galima rodyti. Po truputį, po žingsnį tą ir darysime. Ne viskas iš karto“, - kalba I. Zubovskis.
