Pirklių klubas: progresas ir stabilumas
Pagal Michailo Prozorovo projektą praeito amžiaus pradžioje statytas pastatas, gavęs „Pirklių klubo“ vardą, kadaise priglaudė iškiliausius Vilniaus pramonininkus ir prekeivius. Anuomet organizacija buvo labai įtakinga, klubui priklausė verslo elitas, itin vertinęs kokybę, rafinuotumą. Čia verslininkai sėkmingai plėtojo verslo ryšius ir kūrė jo tradicijas, nenusileisdami analogiškoms organizacijoms Vakarų Europoje ir Rusijoje.
Klubo nariai aktyviai atstovavo savo kraštą, steigė pagalbos fondus, sėmėsi patirties užsienyje, kad galėtų pritaikyti įgytas žinias savame krašte. Ano meto „Pirklių klubo“ pastatas šiandien žymimas Gedimino prospekto 35 numeriu. XX a. pradžioje čia panaudoti sprendimai buvo itin modernūs – tuomet čia jau veikė centrinis šildymas, telefono linija, buvo įvestas elektros apšvietimas. Be naujausių technologijų, vilniečius ir svečius žavėjo originalūs architektūriniai sprendimai. „Pirklių klubo“ dekoro elementai tarsi sufleravo, kad šiame pastate susijungia progresas, naujovių troškulys, tačiau kartu neužmirštamas stabilumas ir pastovumas.
Šiandien istoriniame pastate įsikūręs verslo centras – tai pirminio varianto tąsa. Istoriniame pastate įkurti A+ klasės biurai – modernūs, tačiau alsuojantys šimtametėmis tradicijomis. Atkurtas pastatas tarsi laukia „naujųjų pirklių“.
Stengtasi atkurti istoriją
Restauruojant įtakingam verslininkų klubui priklausiusį pastatą stengtasi atkurti ir išsaugoti kuo daugiau praeities elementų. Pasak architekto Alfredo Trimonio, pagrindinis uždavinys buvo atkurti autentiškas detales prie senosios dalies prijungiant naują – moderniąją, su požemine automobilių stovėjimo aikštele. „Norėjau, kad sena ir nauja papildytų viena kitą. Senąją dalį stengėmės kiek įmanoma atrestauruoti, o naująją pagal šiuolaikines galimybes sukurti. Šios dalys viena kitą papildo, tačiau nemėgdžioja, tai lygiaverčiai partneriai. Senoji dalis, be abejonės, išsiskiria dekoratyvumu, o naujoji – modernistinėmis idėjomis“, – pabrėžia A. Trimonis.
Senojoje, autentiškoje dalyje restauracijos metu, nepaisant daugelio remontų, buvo atkurti svarbiausi šio pastato elementai. Nors panašaus stiliaus statinių Vilniuje esama ir daugiau, tačiau „Pirklių klubas“ išsiskiria itin reta fasadų apdailos medžiaga – rausvo smiltainio imitacija, kuri restauruojant buvo atkurta. Senojo pastato fasadą puošė ir dirbtinio marmuro danga. Rausva spalva anuomet simbolizavo prabangą. Restauruojant šis fasadas buvo nuvalytas ir vėl padengtas autentiška spalva. Tiesa, tai nebuvo paprasta – siekiant išgauti išskirtinį atspalvį teko dešimt kartų su mėginių mišiniais keliauti pas Vokietijos meistrus.
Fasadų kompozicija ir detalės „Pirklių klubo“ pastate – itin ištobulintos. Atkurta ir pastato kampe iškilusi didinga Atlanto figūra, simbolizuojanti amžiną pastato ir jo šeimininkų vertybę – verslo stabilumą bei pastovumą. Unikalus „Pirklių klubo“ eksterjero akcentas kiek skiriasi nuo originalaus – šiuolaikinis Atlantas atkurtas ne iš betono, o iš stiklo pluošto.
Ne mažiau svarbus fasado akcentas nei spalva yra langai ir lauko durys. Juos sukūrė didelę nestandartinių sprendimų patirtį turinčios įmonės „Megrame medis“ specialistai. Pastato architektūrinius tyrimus atlikęs architektas Robertas Zilinskas teigia, kad gaminant langus buvo remtasi išlikusiais pavydžiais. „Viršutinių aukštų langų geometrija tiksliai atkartoja pirminius langus, kurių liekanų buvo iki tvarkybos. Pirmojo aukšto langų, vitrinų ir durų nebuvo išlikę net ikonografinėje medžiagoje, nes vitrinas imta anksti naikinti, pritaikant pastatą ligoninei“, – pastato restauracijos metu kilusį iššūkį paaiškina R. Zilinskas.
Gamindama langus, įmonė siekė maksimalios darnos tarp autentikos ir šiuolaikiškumo. Gamybai buvo naudojama nedygiuota eglės mediena, nes būtent tokios medienos langus rinkosi senojo pastato šeimininkai. Taip pat buvo parinktas specialus senamiesčio profilis, išsiskiriantis medinėmis nuolajomis su dekoratyviniais elementais. „Siekiant atkartoti laikmečio dvasią, kiekviena konstrukcijos detalė buvo kruopščiai derinama. Gaminant langus buvo parinktas autentiškas profilis, užsakytos išskirtinio dizaino rankenos, netgi paslėpti langų vyriai“, – kokybės paslaptis atskiedžia „Megrame medis“ generalinis direktorius Agnis Magelinskas. Pasak jo, išskirtinis dėmesys buvo skiriamas ne tik medžiagoms, vizualianiams sprendimas, bet ir funkcionalumui. Pavyzdžiui, verslo centre sumontuoti į vidų varstomi langai su stiklo paketais. Jie gaminti naudojant naujausias technologijas, todėl puikiai sulaiko nuo gatvės sklindantį triukšmą ir pasižymi geromis termoizoliacinėmis savybėmis. Prie langų ir fasado puikiai dera itin didelių gabaritų lauko durys. Anot A. Magelinsko, jos dar labiau sustiprina bendrą pastato įspūdį.
Vientisas interjero stilius
Istorinis verslo centro interjeras ir eksterjeras atspindi praeito amžiaus sėkmingiausio Vilniaus architekto M. Prozorovo laisvą prigimtį ir išskirtinės kokybės siekį – atkurtam „Pirklių klubo“ interjerui būdinga verslumo ir gerovės simbolika. Architektas A. Zilinskas linkęs šį pastatą priskirti prie Beaux-Arts statinių. Tokia kyptis gyvavo pasaulyje keičiantis architektūriniams stiliams, nuolatos juos jungdama. Būtent tai atsikleidžia šio verslo centro interjere – nuolatinė architektūros sintezė su skulptūra, siužetine lipdyba.
Didžiausia šio verslo centro puošmena – didžioji trečiojo aukšto salė. Ji pasižymi ypatingu to meto dekoru: salės lubas puošia plafonas ir bareljefai su prekybos dievo Merkurijaus simboliu. Pagrindėje laiptinėje atrestautuoti grafiniai piešiniai ir jų autentiškos spalvos. Šioje istoriškoje ir prabangioje aplinkoje kiekvienas elementas sąveikauja tarpusavyje. Tai akivaizdžiai atsispindi lubų dekoro, langų angokraščių, sienų apdailos ir durų raštuose. „Pirklių klubo“ verslo centre sumontuotos kombinuoto medienos masyvo vidaus durys perteikia autentišką laikotarpio dvasią, tačiau kartu atspindi ir šiuolaikinį Vilnių. Anot duris ir kitus medinius interjero elementus sukūrusios bendrovės „Veneks“ vadovo Dainiaus Kaltono, šiandien interjeras atrodo lygiai taip pat, kaip atrodė praėjusio amžiaus pradžioje, skiriasi tik funkcinėmis savybėmis. „Projekto pradžioje gavome originalią durų varčią, mums reikėjo ją atkurti, tad raštai atkartoti tokie, kokie buvo. Nors šiais laikais dažnai linkstama laikytis simetrijos, gamindami durų filingus išlaikėme neproporcingumą, kadangi toks buvo autentiškų durų dizainas“, – apie projekto specifiką pasakoja D. Kaltonas.
Kuriant nestandartines duris teko ieškoti išskirtinių medžiagų, nes buvo orientuojamasi ne tik į autentiškumą, bet ir į funkcionalumą. „Visos pastato durys pagamintos pagal detalų suderinimą, glaudžiai bendradarbiausjant su architektais. Svarbu buvo ne tik autentiškumas, bet ir funkcinės savybės: garso izoliacija, patvarumas, ilgaamžiškumas. Apskritai įgyvendinti šį projektą reikėjo labai aukštos gamybinės kompetencijos ir išskirtinių techninių galimybių, mat durys pasižymi itin dideliais gabaritais, be to, reikalauta tobulos kokybės“, – sako „Veneks“ vadovas.
Plačios, aukštos vidaus durys ir medinė interjero apdaila įsikomponuoja kaip prabangi verslo centro detalė ir kuria vientisą aplinkos stilių. D. Kaltonas šį projektą regi kaip bendro sprendimo išpildymą, kur svarbūs visi elementai. Jo nuomone, bendras darbas su architektais ir partnerystė su „Megrame medis“ leido pasiekti geriausių rezultatų: „Architektai reikalavo, kad autentiškas raštas ir spalva būtų atkartota languose, duryse, angokraščių apdailoje, netgi masyviose grindjuostėse. Tad visi mūsų ir partnerių gaminti interjero bei eksterjero elementai buvo vienodai svarbūs. Yra verslininkų, kurie pamatę bendro darbo rezultatus panoro sėkmingo gyvenimo dvasią perkelti ir į savo namus. Tai maloniai džiugina“, – sulauktu netikėtu įvertinimu džiaugiasi nestandartinius sprendimus interjerui teikiančios bendrovės „Veneks“ vadovas.
Paveldosaugos specialistų teigimu, nors Lietuvos sostinės senamiestis ir yra įtrauktas UNESCO globojamo paveldo sąrašus, čia restauruojant senovinius pastatus neretai kyla bėdų dėl paveldo išsaugojimo. Anot jų, „Pirklių klubo“ pavyzdys įrodo, kad nauji elementai gali puikiai derėti su istoriniais Vilniaus vaizdais, o atkurti statinius išlaikant autentišką stilių galima nepaaukojant funkcionalumo bei modernių savybių.
