Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą lėmė blogesnis šalies ekonominių perspektyvų vertinimas: daugiau gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą, šalies ekonominės padėties blogėjimą.
Palyginti su birželio mėnesiu, gyventojai šiek tiek pesimistiškiau vertino savo galimybes bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, nors prognozuojančiųjų namų ūkio finansinės padėties blogėjimą buvo mažiau.
Liepą 10 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 31 proc. - kad pablogėjo, 59 proc. - kad nepasikeitė (birželio mėn. - atitinkamai 12, 35 ir 53 proc.).
Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių 14 proc. gyventojų vylėsi, kad ji pagerės, 22 proc. manė, kad suprastės (birželio mėn. - atitinkamai 14 ir 24 proc.). 61 proc. gyventojų vertinimu, jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį 18 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, 41 proc. - kad pablogėjo, 40 proc. - kad nepasikeitė (birželio mėn. - atitinkamai 18, 43 ir 39 proc.). 21 proc. gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės, 30 proc. - kad pablogės, 46 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati (birželio mėn. - atitinkamai 23, 28 ir 46 proc.).
Liepą 18 proc. gyventojų tikėjosi artimiausius 12 mėnesių bedarbių skaičių mažėsiant, 43 proc. prognozavo, kad jis ir toliau augs (birželio mėn. - atitinkamai 19 ir 36 proc.).
Savo galimybes bent kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių gyventojai vertino pesimistiškiau nei birželį - besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių dalis sumažėjo 1 procentiniu punktu.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime liepą skyrėsi 4 procentiniais punktais: mieste jis buvo minus 16, kaime - minus 20. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1, o kaime - 3 procentiniais punktais, tačiau išliko atitinkamai 1 ir 2 procentiniais punktais didesnis nei gegužės mėnesį.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą kaime lėmė pablogėjusios bedarbių skaičiaus kitimo prognozės, pesimistiškesnis savo galimybių sutaupyti vertinimas. Kaimo gyventojų, nesitikinčių sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, dalis padidėjo nuo 73 iki 76 proc., o manančių, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėnesių augs, - nuo 41 iki 54 proc. Truputį optimistiškiau kaimo gyventojai vertino savo namų ūkio finansinės padėties ir šalies ekonominės padėties perspektyvas.
Per metus (2012 m. liepos mėn., palyginti su 2011 m. liepos mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai truputį geriau vertino savo namų ūkio finansinės padėties tikėtinus pokyčius, blogiau - šalies ekonomikos perspektyvas. Manančiųjų, kad šalies ekonominė padėtis blogės, per metus padaugėjo nuo 24 iki 30 proc., prognozuojančiųjų bedarbių skaičiaus augimą - nuo 35 iki 43 proc.
