Uždirbi - Lietuvoje, išleidi - Amerikoje (papildyta)

Toli gražu ne dešimtys ar šimtai tūkstančių, o greičiausiai – milijonai litų. Tokiomis sumomis lietuviai kasmet pildo Jungtinių Amerikos Valstijų verslininkų kišenes.

Mūsų šalies gyventojai jau seniai niurzga dėl pernelyg didelių drabužių ar batų kainų. Todėl kai kurie šias prekes įprato siųstis ne tik iš kitų Europos valstybių, bet ir iš tolimosios Amerikos.

Tiesa, dalis pirkiniams svetur išleidžiamų pinigų sukapsi ir į Lietuvos biudžetą.

Muitinininkų duomenimis, už siuntas, siunčiamas iš vadinamųjų trečiųjų šalių, per pirmuosius šešis šių metų mėnesius sumokėta daugiau nei du milijonai litų akcizo, muito ir pridėtinės vertės mokesčio.

Tačiau šie milijonai litų – greičiausiai tik lašas jūroje, nes į Lietuvą kone urmu keliauja prekės iš svetimų valstybių. JAV, nors ir toli esančios, lieka vienos tokios prekybos lyderių.

Nors nuotolinio apsipirkimo sistema Amerikoje lietuviams yra sudėtingesnė nei, tarkime, Anglijoje, ji puikiai sustyguota, o daugelis kliūčių nesunkiai apeinamos.

JAV gyvenantys lietuviai tarpininkai savo vardu įsigyja prekių ir netrukus jas persiunčia tautiečiams į Lietuvą.

Mat Lietuvos pilietis pirkti tiesiogiai iš JAV interneto parduotuvių daugeliu atvejų negali dėl kelių priežasčių. Pirmiausia dauguma tenykščių pardavėjų išvis nesiunčia prekių į mūsų šalį.

Antra – jei pirkiniai bus siunčiami originaliose pakuotėse ir tiesiai iš parduotuvių, jie greičiausiai pateks į muitinės rankas ir neišvengiamai pabrangs.

Tarpininko darbas yra ne tik nupirkti klientų pasirinktas prekes, bet ir saugiai jas atsiųsti į Lietuvą. Už tokią paslaugą pagalbininkai ima komisinį atlygį – nuo 7 iki 15 procentų.

Jis dažniausiai skaičiuojamas ne tik nuo prekės vertės, bet ir nuo siuntimo išlaidų.

Dažniausiai nuo naujų prekių tarpininkai nuplėšia etiketes, o daiktai pakuojami iš karto keliems klientams ir vienu kartu siunčiama 5–10 kilogramų svorio dėžė.

Siuntinys paprastai įvardijamas kaip dovana, o jo vertė nurodoma kur kas mažesnė, nei yra iš tikrųjų.

Taip siuntėjai išvengia muito ir kitokių mokesčių.

Tačiau jei muitininkams kyla abejonių, siuntiniai gali būti tikrinami.

Išsiaiškinę, kad prekių vertė gali būti didesnė, nei leidžiama, muitinės specialistai pagal patvirtintą tvarką ją nustato patys. Tačiau jei žmogus nori, jis gali pateikti ir prekių įsigijimo dokumentus.

Vilniaus teritorinės muitinės pašto posto viršininkė Dovilė Kraulaidienė pasakojo, jog per pirmąjį šių metų pusmetį jau apmokestinta 16,2 tūkst. siuntų ir už jas surinkta daugiau nei du milijonai litų įvairių mokesčių.

Visi šie siuntiniai Lietuvą pasiekė iš trečiųjų šalių. Kiek jų yra būtent iš Amerikos, nežinia, mat muitinė tokios statistikos nekaupia. Tačiau ši šalis tikrai yra tarp lyderių pagal siuntinių skaičių.

Apskaičiuoti, kiek prekių atkeliauja be jokių mokesčių, beveik neįmanoma. Mat net tikslaus siuntinių skaičiaus niekas nežino.

„Į Lietuvą atkeliavusias siuntas skaičiuojame ne vienetais, bet tonomis”, – aiškino specialistė.

Kol siuntos skaičiuojamos tonomis, nedidelės – iki dešimties kilogramų svorio dėžės muitininkams užkliūva rečiausiai.

Vilnietė Edita, jau kelerius metus apsiperkanti Amerikoje, sako, jog kol kas muito mokesčių jai pavyko išvengti. Tačiau moteris sako girdėjusi, kad net ir sumokėjus mokesčius prekes siųstis iš Amerikos vis tiek verta.

„Vienoje dėžėje keliauja kelių pirkėjų daiktai, todėl mokesčius padalijus visiems užsakovams jie tikrai nebūtų dideli – dažniausiai kelios dešimtys litų”, – skaičiavo pašnekovė.

Mat lietuviai iš Jungtinių Valstijų dažniausiai siunčiasi ne brangias, o pigesnes, su nuolaidomis parduodamas prekes.

Teisininkė Edita Amerikoje perka visus drabužius ir batus tiek sau, tiek ir vaikams. Moteris sako nesanti tokia turtinga, kad viską pirktų savo šalyje.

„Lietuvoje į parduotuves einu dažniausiai tam, kad pasidžiaugčiau, kaip pigiai įsigijau panašų daiktą Amerikoje”, – pasakojo Edita.

Realybėje neapžiūrėjusi prekių moteris dažniausiai išsirenka tinkamus dydžius tiek sau, tiek vaikams. Keletą kartų drabužiai ir batai netiko, tačiau juos be vargo buvo galima parduoti apie tai paskelbus specialiuose interneto forumuose.

Kiek per pastaruosius dvejus metus yra sumokėjusi Amerikos pardavėjams, Edita sako net neskaičiavusi. Tačiau susidarytų ne vienas ir ne du tūkstančiai litų.

Tiesa, moteris per porą metų nusipirko drabužių bei batų tiek sau, tiek vaikams keliems sezonams į priekį, todėl pastaruoju metu jos amerikietiškasis pirkinių krepšelis būna gerokai kuklesnis.

Amerikoje pašnekovė daiktus perka tik tada, kai vyksta išpardavimai. Taip už šimtą dolerių kainuojančią prekę sumokama vos 20–30 procentų jos vertės ar dar mažiau.

Lietuvos pirkėjus, tarp kurių daugiausia – moterys, žavi ir tai, kad Amerikoje išpardavimai yra tikri: prieš juos paskelbiant kainos nėra dirbtinai padidinamos, kaip yra pasitaikę mūsų šalyje.

Be to, perkant už tam tikrą pinigų sumą daugelis parduotuvių siūlo ir nemokamą pristatymą.

Dažniausiai interneto forumuose lietuvės susitaria dėl bendrų pirkinių, o JAV esantis tarpininkas viską nuperka vienu kartu – tuomet nekainuoja pristatymas.

Pasak Editos, norinčioms apsipirkinėti JAV elektroninėse parduotuvėse naujokėms pirmiausia reikėtų pašniukštinėti interneto forumuose. Tai – svarbiausias ir pagrindinis apsipirkimo pradžiamokslis.

„Turėdama laiko nuolatos apsilankau įvairių JAV interneto parduotuvių puslapiuose.

Tačiau prekes renkuosi tiktai tada, kai vyksta išpardavimai”, – pasakojo Edita.

Amerikos prekybininkai pirkėjus vilioja ne tik paprastais išpardavimais, bet ir „išpardavimų išpardavimais”, kai nuo pirminio išpardavimo kainos pasiūloma dar 50 procentų nuolaida.

Be to, Amerikos interneto parduotuvėse patogu pirkti negreit ateisiančiam sezonui – tarkime, po žiemos, kai išparduodami šilti drabužiai ar avalynė.

„Jei pernelyg nesivaikai madų, perkant kitam sezonui galima labai daug sutaupyti. Tarkime, batus sūnui nupirkau tik už 27 JAV dolerius (apie 75 litus)”, – pasakojo Edita.

Apsipirkti Amerikoje toli gražu nėra turtingųjų privilegija. Greičiau atvirkščiai. Metus praleidusi Junginėse Amerikos Valstijose savo kailiu patyriau, kad kainos ten ir Lietuvoje – kaip dviejuose skirtinguose pasauliuose.

Iš Amerikos į gimtinę siunčiau nemažai daiktų, nemažai jų ir atsivežiau.

Daugiausia – drabužių ir batų vaikams, sau, artimiesiems.

Tokių kainų, kokios yra Amerikoje, Lietuvoje, deja, matyti neteko. Tarkime, žieminę striukę penkerių metų vaikui nupirkau tik už 20 JAV dolerių (56 litus).

Tokia pat Lietuvoje man būtų atsiėjusi apie 100–150 litų.

Puikios kokybės žieminiai batai, saugantys ne tik nuo šalčio, bet ir nuo drėgmės, kainavo tik 50 JAV dolerių (apie 140 litų). Lietuvoje panašių batų kaina – 250–300 litų. Marškinėliai, džinsai, džemperiai atsiėjo nuo kelių iki keliolikos JAV dolerių.

Pigūs ir kvepalai. Tarkime, naujasis „Kim Kardashian” šimto mililitrų buteliukas kainavo tik 50 JAV dolerių (apie 140 litų). Lietuvoje šie kvepalai kainuoja apie 220 litų.

Pirmą kartą viešėdama Amerikoje išsižiojau iš nuostabos, savo mėgstamus „Cerruti” kvepalus aptikusi tik už 19 JAV dolerių (apie 56 litus). Tiek kainavo ne 50, o 100 mililitrų buteliukas. Prabangiose Lietuvos parduotuvėse jų kaina sukasi apie 200 litų.

Vyriškų „Giorgio Armani” kvepalų dviejų šimtų mililitrų buteliukas kainavo tik 80 JAV dolerių (apie 224 litus), kai Lietuvoje panašiai kainuoja 75 mililitrų buteliukas.

Prie amerikietiškų kainų taip pripranti, kad vėliau matyti lietuviškas labai sunku.

Atsispirti nuotoliniams apsipirkimams Amerikoje dažniausiai taip pat sunku kaip metant rūkyti atsisakyti paskutinės cigaretės.

Tiesa, perkant interneto parduotuvėse netenki vaikščiojimo po parduotuves, daiktų lietimo bei drabužių matavimosi džiaugsmo.

Iš pradžių būna keista ir tai, kad įsigijęs daiktą negali jo tiesiog atsinešti į namus: reikia laukti, kol pirkinys pasieks tarpininko Amerikoje buveinę, o vėliau atkeliaus į Lietuvą.

Žinoma, papildomai kainuoja ir prekių siuntimas.

Siuntimas oro paštu už kilogramą atsieina apie 10–12 JAV dolerių. Toks siuntinys Lietuvą pasiekia maždaug per savaitę ar dvi.

Šiek tiek pigiau prekes siųsti laivu: už kilogramą – apie 5 JAV dolerius.

Tačiau siuntinys laivu gali keliauti net mėnesį ar dar ilgiau.

Beje, savo kailiu patyriau ir muitinės procedūras. Nors nė vieno „lengvo” siuntinio su drabužiais, batais ar kitais asmeniniais daiktais muitininkai niekad netikrino, užtat įkliuvome su dviem išties brangiais siuntiniais.

Iš JAV į Lietuvą keliavo daugiau nei tūkstantį dolerių kainavusi įvairi technika. Didžiulės dėžės buvo patikrintos Lenkijos muitinėje, kai pasiekė Europos Sąjungos teritoriją.

Nors prekių įsigijimo dokumentų greta daiktų nebuvo, muitininkai gana tiksliai nustatė jų vertę – panašiai tiek, kiek ir mokėjome.

Kelis daiktus pareigūnai pervertino į mums nepalankią pusę. Teko savanoriškai pateikti prekių įsigijimo dokumentus.

Iš viso už kelis siuntinius muito ir kiti mokesčiai tuomet atsiėjo apie pusantro tūkstančio litų. Tačiau net įvertinus tai, šios prekės kainavo kur kas pigiau nei Lietuvoje ar kitose Europos šalyse.

Daugiausia iš JAV interneto parduotuvių perka moterys.

Populiarios parduotuvės – „Victoria Secret”, „Khols”, „Amazon”, „Macys”, „Levis”, „Children’s Place”, „Crocs”, „6PM”.

Jeigu prekių vertė (be transporto išlaidų) neviršija 75 litų, daugeliu atvejų jokie importo mokesčiai nebus taikomi.

Jeigu prekių vertė siekia nuo 76 iki 510 litų, reikia sumokėti 21 proc. pridėtinės vertės mokestį (už knygas – 9 proc.), kuris skaičiuojamas ir nuo transporto išlaidų.

Jeigu prekių vertė viršija 510 litų, mokėti reikės pridėtinės vertės ir muito mokesčius.

Drabužiai apmokestinami 12 proc. muito mokesčiu, knygos, skaitmeniniai fotoaparatai – 0 proc., fotoaparatų objektyvai ir filtrai – 6,7 proc., odiniai drabužiai – 4 proc., odinė avalynė – 7–8 proc., nešiojamieji, delniniai ar stalo kompiuteriai, jų dalys, mobiliojo ryšio telefonai – 0 proc., CD, DVD ir kitokios laikmenos su vaizdo ar garso įrašais – 3,5 proc., LCD televizoriai – 14 proc., akiniai – 2,9 proc., maisto papildai – 12,8 proc., žvejybos reikmenys – 3,7 proc.

Be muito ir pridėtinės vertės mokesčių, sudėtyje etilo alkoholio turinčios prekės (gėrimai, kosmetika, valikliai ir pan.) bei tabako gaminiai apmokestinama ir akcizais.

Didžioji dalis Lietuvos interneto vartotojų prieš įsigydami prekes ir paslaugas ieško informacijos apie jas elektroninėje erdvėje.

Ketvirtadalis internautų teigia pasitikintys kitų žmonių išsakyta nuomone internete.

Kas septintam potencialiam pirkėjui bent vienas neigiamas atsiliepimas apie prekę ar apžvalga internete gali nulemti nepalankią nuomonę apie prekės ženklą.

Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas specialus interneto vartotojų elgsenos tyrimas.

Į elektronines parduotuves užsuka, bet nieko neperka daugiau nei pusė – 57 proc. interneto vartotojų. Reguliariai – bent kartą per savaitę – jas aplanko 26 proc. internautų. Ketvirtadalis vartotojų teigia, kad lankosi grupinio ir kolektyvinio pirkimo portaluose.

Tyrimo duomenimis, internetu naudojasi 67 proc. šalies gyventojų.