Uostamiestyje antrąkart surengto fotografijų konkurso „Pats sau architektas“ autorius Vitalijus Jankūnas kolegas kvietė įamžinti pastatų balkonus – originalius, „patobulintus“ ar iš esmės perprojektuotus.
„Žinoma, reikia mokėti pasijuokti iš savęs ir pasidžiaugti, kad nėra taip blogai. Dar ne čigonų taboras, bet jau netoli iki jo“, – juokavo idėjos autorius. Anot jo, vieni balkonai privertė nusijuokti, kiti - griebtis už galvų.
Nesiekė pasišaipyti
Profesinės dienos proga surengta fotografijų paroda bei konkursu „Pats sau architektas“ uostamiesčio architektai dar kartą atkreipė dėmesį į dalykus, kurie lyg ir tapo nebepastebima kasdienybės dalimi, nors išties turėtų badyti akis.
„Idėja, kaip ir pernai, kai fotografavome sodų bendrijų namus, buvo pasižiūrėti, kaip toli pažengusios mūsų žmonių saviinterpretacijos ir saviraiškos galimybės“, – aiškino pašnekovas.
Tačiau klaipėdietis patikino, jog architektai į fotografuojamus fasadų fragmentus siekė žvelgti ne kaip į pajuokos objektus, o kaip į tam tikrus sprendimus, net savotišką gyvenimo filosofiją.
V. Jankūno nuomone, konkursui pristatyti 38 darbai – skirtingų charakterių, nuotaikos.
Vis dėlto visus autorių užfiksuotus vaizdus vienija bendras įspūdis – senųjų daugiabučių fasadai apšiurusiais, bet kaip įstiklintais balkonais atrodo eklektiški, chaotiški, neskoningi. Bent jau ne toks turėtų būti gražaus, tvarkingo miesto veidas.
Susiėmė už galvų
V. Jankūnas pripažino, jog fotodarbai sulaukė ir linksmų komentarų, ir įžiebė diskusijų. Tačiau kai kurie vaizdai žiūrovus privertė susiimti už galvų.
„Tiek architektai, tiek parodoje dalyvavę mūsų užsakovai negalėjo patikėti, kad gali būti tokių sprendinių.
Daugiausiai diskusijų susilaukė “išpjautas„ balkonas, kur vietoje turėklų ir atitvarų buvo sulipdytas plytų mūras ir palikta anga langui. Tarsi būtų įrengta kokia gynybinė siena“, – stebėjosi pašnekovas.
Architekto manymu, kolegų užfiksuoti vaizdai – iškalbingas visuomenės atspindys.
„Nesvarbu, ką būtų sugalvojęs architektas – aš pats esu sau šeimininkas. Tų pačių langų nesugebu nusiplauti, bet balkoną galiu “rekonstruoti„ kaip noriu. Nereikia nei kaimynų sutikimo, nei bendrijos leidimo“, – konstatavo pašnekovas.
Pasikeitė žmonių poreikiai
Architektas neneigė, jog ši paroda – ir savotiškas istorijos puslapis, iliustruojantis dvidešimtį nepriklausomos Lietuvos metų.
„Kažkada architektai projektavo vienaip, jų vizijos buvo vienokios, o ilginiui gyvenimas įneša savų korekcijų, atsiranda kitų prioritetų. Štai anksčiau būdavo projektuojami atviri balkonai, o dabar jie įstiklinami.
Kaip matome, naujos statybos daugiabučiuose tai jau tapo kone standartu. O kad žmonės savo balkonus paverčia sandėliukais ar juose kažką augina – nuo to nepabėgsi. Vis tiek estetinis vaizdas, kurį matome pravažiuodami gatve, mums nekliūva“, – samprotavo pašnekovas.
Pasak V. Jankūno, tenka pripažinti, jog jei yra sukuriamos galimybėms tokioms architektūrinėms interpretacijoms, kalti ne gyventojai, o patys architektai.
„Ko gero, reikėtų pasimokyti iš savo klaidų ir tiesiog užbėgti tokioms galimybėms už akių“, – svarstė pašnekovas.
Griūva ištisi kvartalai
Vis dėlto, V. Jankūno nuomone, situacija nėra tokia beviltiška, kaip galėtų pasirodyti.
„Šia prasme galėtume daug ko pasimokyti iš tolimesnių savo kaimynų – vokiečių. Posovietiniuose gyvenamuosiuose kvartaluose jie ėmėsi radikalių pokyčių. Nepamirškime, kad tuomet, kai jie buvo statomi, žmonių reikalavimai gyvenimo kokybei buvo vienokie, o dabar – kitokie.
Taigi Vokietijoje buvo išgriauti ištisi kvartalai ir įgyvendinti nauji projektai arba dalinai nugriauti pastatai – daugiabučiai modernizuoti ir pritaikyti naujiems gyventojų poreikiams“, – aiškino specialistas.
Pasak architekto, be retų išimčių, Lietuvos gyventojų požiūris į daugiabučių renovaciją liūdina.
„Žmonės modernizuoja savo gyvenamuosius pastatus, o nesugeba suvienodinti, estetizuoti balkonų. Gal pinigų neturi? Manau, kad ne piniguose esmė. Pirmiausia žmonės turi renovuoti mąstyseną. Juk tie 5 litai papildomų išlaidų per mėnesį kelis metus gyvenimo iš esmės nepakeis. Tačiau jis turės tvarkingą, gerokai funkcionalesnį, padidinto ploto balkoną, puikią izoliaciją ir kokybišką aplinkos vaizdą“, – įsitikinęs pašnekovas.
Papirko emocija
Antrą kartą surengtas fotoakcija „Pats sau architektas“ kvietė ne tik paganyti akis, bet ir tradiciškai atiduoti simpatijas už įsimintiniausius kadrus.
Buvo paskelbtos trys nominacijos: „Geriausia nuotrauka“, „Geriausias balkonas“ bei „Geriausiai įstiklintas balkonas“.
V. Jankūno teigimu, iš esmės šiose nominacijose pergalę lėmė užfiksuota emocija.
„Geriausios nuotraukos“ laureatu išrinktas darbas, kuriame matyti savadarbis minibalkonas, „prilipdytas“ prie lango. Pašnekovas spėjo, jog galbūt standartinio balkono neturintis būsto šeimininkas taip įrengė nedidelę balandinę.
„Geriausio balkono“ nominacijos rinkimuose triumfavo nuotrauka, kurioje įamžintas buto gyventojų duetas – vyriškis ir jo augintinis.
„Turbūt šeimininkas išpjovė balkono apdailą, kad tuo metu, kai jis skaito laikraštį, šuo irgi galėtų relaksuoti – išlįsti ir žiūrėti, kas vyksta gatvėje“, – šmaikštavo architektas.
„Geriausiai įstiklinto balkono“ nominacijoje, balsuotojų sprendimu, laimėjo vitražinis eklektiškai įstiklintų balkonų vaizdas.
